Type Keyword and Press Enter to Search
×

Camino baravykas

 

Dviem etapais atėjusios iš Kauno į Prienus, čia grįžome po dviejų savaičių. 2021 metų vasaros karščiai jau buvo nuslūgę, juos pakeitė vėsa ir lietus.

Kadangi nakvynė Punioje gana problemiška ir įmanoma, atėjus iki Punios, tą pačią dieną grįžti į Vilnių, nutarėme eiti tik vieną etapą. Iš ryto automobiliu atvažiavome iki Prienų, palikome jį miesto centre. Iš anksto internetu buvome nusipirkusios autobuso bilietus iš Punios kryžkelės atgal į Prienus. Autobusas važiuos dideliu lankstu persėdant Alytuje, bet tai jokia problema, svarbiausia susiplanuoti laiką ir nepavėluoti į Punią. Važiuojant viešuoju transportu, būtų kur kas patogiau į Vilnių grįžti iš Alytaus.

Orų prognozės žadėjo maždaug 50 proc. lietaus tikimybę, todėl tikėjomės, kad jeigu kiek ir palis, tai nedaug. Iki šiol mus visus dvylika etapų lydėjo net per geras oras. Vis dėlto bevažiuojant į Prienus nuotaika bjuro kaip ir oras. Visą dieną lynojo — nestipriai, bet pačiomis įvairiausiomis formomis ir kryptimis. Spjovėme tad į piligrimišką įvaizdį ir skleidėmės skėčius. Visą dieną eiti po dusinančiais ir čežančiais celofano apsiaustais būtų buvę nemalonu. Kelnės ir kojos patapo kiaurai šlapios, bet čia jau nieko nepadarysi.

Taigi išeiname iš Prienų, pereiname Greimų tiltu per Nemuną ir sukame kairėn į Žvėrinčiaus mišką. 

 

Camino Nemunas Prienai
Greimų tiltas — įamžinant Juliaus Greimo ir jo garsiojo sūnaus Algirdo Juliaus Greimo atminimą.

Koplytėlė medyje Camino