Type Keyword and Press Enter to Search
×

Pavasariui įsibėgėjant ir aš perėjau Senųjų kaimų taku. Senųjų kaimų šis takas vadinamas todėl, kad juo žygiuojant aplankomi ar bent užkabinami keli dešiniojo Neries kranto kaimai – Krempliai, Naujieji Verkiai, Verkių Riešė, Staviškės ir Turniškės. Kremplių kaimas patogus kaip pradinis taškas, jame galima prie Verkių gatvės palikti automobilį. Tačiau jeigu automobilių Krempliuose jau būtų per daug, startuoti galima bet kuriame kitame iš išvardytų kaimų, nes maršrutas yra žiedinis.

Kokie įspūdžiai?

  • 10 km maršrutas man vis dėlto per trumpas, norėtųsi dar bent penkių kilometrų.
  • Jeigu kada ateityje įstatymams paklusnūs vilniečiai vėl liktų ilgam laikui įstrigdyti griežtame karantine, tokie takai kaip Senųjų kaimų būtų išsigelbėjimas nenorint nušokti nuo proto. Kita vertus, kai tuo pačiu metu analogiškai sumąsto keli šimtai žmonių, tai „bendraminčių“ take kartais būna per daug. Bet atlaisvinus karantiną, kai galima rinktis takus pasivaikščiojimui ir toliau nuo Vilniaus, jo apkrova turėtų sumažėti.
  • Man takas patiko dėl to, kad jame ne vien oru galima pakvėpuoti, pailsėti nuo triukšmo, bet ir sužinoti naujų faktų iš kaimų bei paties Vilniaus istorijos. 
  • Mums Vilniuje neįtikėtinai pasisekė, kad tokią gamtą turime praktiškai pačiame mieste.

Mes startavome ties Krempliais. 

 

Senųjų kaimų takas, vanduo
 
Senųjų kaimų takas ties Krempliais tvenkinys

 
Senųjų kaimų takas miške

Kadangi kiekviename kaime įrengti išsamūs stendai su gausia informacija, jų nesiimsiu visų perpasakoti, tik vieną kitą faktą, kad padėčiau apsispręsti. Taigi kairėje lieka tvenkiniai, išlydi sraunus upelio vanduo po keliu, o gražus, aukštas, tik sunkaus praėjusios žiemos sniego negailestingai išvartytas miškas veda iki pat nusileidimo virvėmis iki Naujųjų Verkių. Virvė, įrengta, kad būtų patogiau nusileisti/pakilti stačiu šlaitu, net ir ta užvirtusi medžiu.

Apačioje, Turniškės upelio slėnyje, tyloje ir ramybėje pasitinka Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas

 

Naujųjų Verkių popieriaus fabriko kertinis akmuo
1834 - data ant Naujųjų Verkių popieriaus fabriko kertinio akmens iš senųjų pamatų


Naujųjų verkių popieriaus fabriko laiptai
Naujųjų Verkių popieriaus fabriko istorija

Su pirmtako popieriaus fabriko Verkių dvaro teritorijoje prie Vilniaus istorija susijęs vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis, kuris popieriaus fabriką įkūrė 1690 metais. Man šitas vyskupas įdomus tuo, kad 1694 metais būtent jis ekskomunikavo didįjį etmoną Kazimierą Joną Sapiegą (tą patį, kuris pastatė Sapiegų rūmus Antakalnyje — ekskomunikavo už kariuomenės laikymą bažnytinėse valdose; sako, ekskomunikavimo dieną didysis etmonas iškėlė balių su fejerverkais, kad nuo Antakalnio Verkiuose, vyskupo valdose, matytųsi), tais pačiais 1694 metais Konstantinas Kazimieras Bžostovskis įkūrė Trinapolio bažnyčią ir vienuolyną. Aktyvaus veikėjo būta. 1690 metais pastatytas popieriaus fabrikas buvo Verkių dvaro nuosavybė, nuomojama činčo teise. Praėjus daugiau kaip šimtui metų, 1833-aisiais, tuometinis Verkių dvaro savininkas Stanislovas Jasinskis pirkliui Pranui Juozapui Opitrui ir jo partneriui Vilhelmui Langebachui išnuomojo tuščią sklypą jau čia, Papiernioj, kuri pradėta vadinti Naujaisiais Verkiais. Naujųjų Verkių popieriaus fabriko pradžios data — 1834-ieji. Nuo to laiko keitėsi savininkai, fabrikas statėsi, plėtėsi, degė, nukentėjo per abu pasaulinius karus ir buvo atstatomas iš naujo. XIX amžiaus antroje pusėje, kai Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas jau seniai neturėjo nieko bendra su Verkių dvaru ir priklausė tokiems pirkliams Švarcams, tai buvo didžiausia ir geriausiai įrengta Rusijos imperijos vakarinių gubernijų įmonė, kuri per metus pagamindavo 1300 tonų rašomojo, techninio ir rūkomojo popieriaus. Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas veikė iki pačių naujausių laikų ir buvo uždarytas tik 2009 metais.

 

Naujųjų Verkių popieriaus fabriko kanalas
Senieji Naujųjų Verkių popieriaus fabriko kanalai


Tiltas per Naujųjų Verkių fabriko popieriaus kanalą
Tiltas per kanalą - Senųjų kaimų takas veda link Verkių Riešės


Senųjų kaimų takas
Eiti galima tarp šlaitų arba jų viršum


Tokiu nebe tokiu aukštu ir išlakiu, bet jaukiu mišku nusileidome į Verkių Riešę. Jos vardas, kaip ir, matyt, visų kitų skaitlingų Riešių aplinkui Vilnių, kilo iš Riešės upelio pavadinimo. O Verkių Rieše pavadinta todėl, kad ant upelio kranto stovėjo plytinė, kuri priklausė Verkiams. Copy-paste visur skleidžiama informacija informuoja, kad Verkių Riešėje yra išlikę senovinių medinių namų su tradicinėmis langinėmis ir gėlių darželiais, tačiau mums pakeliui neteko tokių išvysti. Nesakau, kad jų jau nėra, bet Verkių Riešė viena iš nedaugelio vietų, kur tako žymėjimas retesnis ir ženklo reikia gerokai paieškoti, todėl labiau nei langinėmis rūpinomės nepaklysti.  


Verkių Riešės panorama
Išnirus iš miško atsiveria Verkių Riešė
 
Riešės upė
Upė vardu Riešė
 
Informacinis stendas Senųjų kaimų take
Taip atrodo Senųjų kaimų tako informacinis stendas

Už Verkių Riešės takas veda palei sraunų Riešės upelį, kurį galima pareikti tiltais, pasėdėti pakrantėje. Net tokiu pilkiausiu laiku kaip ankstyvą pavasarį — gražu.

Kulniuodamos palei upę netrukome prieiti kalną vardu Staviškių piliakalnis. Arba „piliakalnis“ — nors jis atitinka visas piliakalnių „taisykles“, yra su dviem plokščiomis aikštelėmis, tačiau archeologai nerado ant jo jokio kultūrinio sluoksnio ir jokių archeologinių radinių, todėl lyg ir abejoja Staviškių piliakalnio „piliakalniškumu“. Bet kol kas jis iš piliakalnių sąrašo neišbrauktas, tad deduosi dar vieną pliusą piliakalnių lankymo sąraše. Piliakalnis sutvarkytas, rytiniame jo šlaite (kitame, nei ateiname nuo Verkių Riešės pusės) įrengti laiptai. Ten pat 1928 metais tokio Kajetano Bartoševičiaus pastangomis ir lėšomis buvo pastatyta Švč. Jėzaus Širdies skulptūra, kuri turėjo saugoti apylinkes nuo potvynių. Tikrai įspūdingai atrodo. 

 

Staviškių piliakalnis
Nuo Staviškių piliakalnio


Švč. Jėzaus Širdies skulptūra ant Staviškių piliakalnio
Švč. Jėzaus Širdies skulptūra ant Staviškių piliakalnio, kuri saugo nuo potvynių


Laiptai į Staviškių piliakalnį


Jeigu lipsite į piliakalnį ir dalį tako įveiksite juo, tikėtina, kad nusileidę vėl būsite pametę Senųjų kaimų tako ženklą. Bet jeigu pamatysite Turniškių tako ženklą, sekite juo, keliai ten eina vienas su kitu.

Toliau miškas palei įspūdingą pilaitę su skulptūromis už tvoros atves į Turniškes. Tai ne „tos“ Turniškės, apie kurias visi iš karto matyt pagalvoja, anos yra kairiajame Neries krante Antakalnio seniūnijoje, o šios yra priešais, dešiniajame Neries krante, Verkių seniūnijoje. Šiaip tai visai netoli viena nuo kitos, tik per upę. Šiapus nemažas, bet nelabai kuo įspūdingas kaimas, užtat jis garsėja savo hidroelektrinės istorija. 


Į Turniškes

Turniškės
Bitės ir padangos

Vilniaus hidroelektrinės vieta ties Turniškėmis
Kažkur čia tarpukariu buvo pradėta statyti tuo laiku didžiausia Lietuvoje Vilniaus hidroelektrinė
 

Žinoma, einant taku virš upės be informacinio stendo tikrai nepavyktų suprasti, kur tarpukariu buvo pradėta statyti tuo laiku didžiausia Lietuvoje Vilniaus hidroelektrinė. Jos projektą parengė dar Lenkijos susisiekimo ministerija. 1938 metais Lenkija statybai skyrė 1 milijoną zlotų, buvo pradėti parengiamieji darbai, pastatyti elektrinės administracijos pastatai. Kai Vilnius grįžo Lietuvai, buvo irgi numatyta statybas tęsti. Tačiau po karo statyba nebebuvo atnaujinta, o paskui jau, kaip žinia, prie Nemuno kirto miškus ir sodus, kėlė kapines ir žmonių gyvenimus, užpylė apie 20 kaimų. O Neryje, rašoma, kad galima pasistengus įžvelgti užtvankos polių likučių. Kairiajame Neries krante stovinčiuose hidroelektrinės administracijos gyvenamuosiuose namuose yra įsikūrusios Prezidento ir Premjero rezidencijos. Mes jokių pėdsakų nepastebėjome, bet vietos ten fantastiškai gražios, o stendas informatyvus.


Neris

Neris ties Turniškėmis

Upė ties Krempliais
 
Virvės Senųjų kaimų take

Po to tereikia pereiti tiltų per tą patį upeliuką, kuris pasisveikino mus pradėjusias kelią, pakilti į dar vieną statų kalną, ir jau bus Krempliai.
FACEBOOK TWITTER GOOGLE+ PINTEREST

Komentarų nėra: