Type Keyword and Press Enter to Search
×

Valdovų rūmuose iki 2021 m. rugsėjo 10 dienos galima pamatyti flamandų dailininko Willemo van Honthorsto nutapytą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės arklidininko ir Prūsijos vietininko kunigaikščio Boguslavo Radvilos portretą. Jį vieno portreto parodai paskolino kunigaikštis Motiejus Radvila, tas pats, kuris kartu su Valdovų rūmais 2019-2020 metais buvo surengęs Radvilų giminei skirtą parodą Vilniuje. Motiejus Radvila pats neseniai įsigijo šį portretą iš vienos privačios kolekcijos ir Valdovų rūmų muziejaus lankytojams suteikia išskirtinę galimybę pirmiems pamatyti vieno iš savo tolimų protėvių iš kitos Radvilų atšakos atvaizdą. 

Boguslavo Radvilos portreto paroda buvo pirmasis mano apsilankymas po prakeikto žiemos karantino atsargiai atsidarius kultūros įstaigoms.

Priešpaskutinis iš Biržų-Dubingių Radvilų nėra išimtis mūsų istorijos nemokėjime. Mūsų tiesiog nemokė. Nes kažkada leido sau lengva ranka nusikalstamai nubraukti dalį istorijos sakydami, kad tai ne mūsų. O gal mano, kad svarbiau iškalti datas nei žinoti apie datų kūrėjus. Ši paroda yra dar viena puiki proga daugiau pasidomėti apie Radvilas ir XVII amžiaus įvykius. Beje, impozantiškas garbanota ševeliūra Boguslavas Radvila lengvai atpažįstamas ir nesupainiojamas tuose negausiuose savo portretuose. 

 

Boguslavo Radvilos portretas
Gretimais iš vienos pusės - Boguslavo pusbrolis Lietuvos etmonas Jonušas Radvila,  iš kitos - dar vienas iš didžiųjų karių Lietuvos etmonas Mykolas Kazimieras Pacas

Jis buvo priešpaskutinis iš Biržų-Dubingių Radvilų ir paskutinis iš šios atšakos vyrų. Jo tėvas buvo Jonušas Radvila I, tas pats, kuriam siekiant Sofijos Sluckaitės iš Olelkaičių rankos bei turtų dvi galingiausios LDK giminės, vadovaujamos patriarchų Mikalojaus Radvilos Perkūno ir Jono Karolio Chodkevičiaus susikibo tiek, kad Vilniuje vos nekilo pilietinis karas. Kažkodėl šitai vadinama viena iš gražiausių meilės istorijų. Sofija anuomet už Jonušo I ištekėjo, bet Boguslavas gimė jau antroje savo tėvo santuokoje 1620 metais, o būdamas vos pusės metukų tėvo ir neteko.

Po tėvo mirties Boguslavą globojo dėdė, jaunesnis Radvilos Perkūno sūnus Kristupas Radvila ir augino kartu su keleriais metais vyresniu pusbroliu Jonušu Radvila, didžiuoju mūsų istorijos Jonušu Radvila, kuriam nedažnai prie vardo sriegiamas skaičius II.

Boguslavas Radvila, kaip ir pusbrolis Jonušas, buvo talentingas karys, kaip ir jųdviejų senelis Radvila Perkūnas ir prosenelis Mikalojus Radvila Rudasis. Tik likimas Jonušui su Boguslavu lėmė gyventi nedėkingais laikais, kai Lietuvą teriojo švedai, siaubė, degino ir plėšė rusų tvanas, o valstybę valdė neryžtingas nevykėlis Jonas Kazimieras Vaza. Abudu pusbroliai bandė organizuoti pasipriešinimą, ieškojo išeities, net perėjo į Švedijos karaliaus Karolio Gustavo pusę, inicijavo vadinamąją Kėdainių uniją, kuria nutraukė Lietuvos uniją su Lenkija ir susiejo Lietuvą unijos saitais su Švedija, tikėdamiesi švedų pagalbos kovoje prieš Maskvą. Už tai lenkai Jonušą su Boguslavu nebaisiai myli. Vikipedijoje taip apie Boguslavą parašyta - Lenkijoje jis vadinamas Abiejų Tautų Respublikos išdaviku, kuriam, ir taip vienam turtingiausių valstybės didikų, asmeniniai interesai buvo aukščiau už valstybės interesus. Lietuvoje jis patriotas, gynęs Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę nuo Maskvos carų kėsinimosi.

Jonušui mirus ir karui krypstant Jono Kazimiero Vazos ir jo šalininkų naudai, Boguslavas Radvila pasitraukė į Prūsiją, tačiau dalyvavo ATR gyvenime. 1661 metais su beveik tūkstančiu savo asmeninės kariuomenės karių rengė Vilniaus pilių išvadavimo iš rusų kariuomenės operaciją.

1655 mirdamas Jonušas Radvila Boguslavui pavedė globoti savo dukterį Oną Mariją ir jos įspūdingą kraitį. O ten įsižiebė meilės kibirkštis. Boguslavas išsirūpino leidimą vesti dvidešimt metų jaunesnę dukterėčią. Žmonai tuoj po gimdymo mirus, Boguslavas tapo vienu turtingiausių tarp visos Abiejų Tautų Respublikos didikų, net pretendavo į Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą po Jono Kazimiero Vazos atsistatydinimo. Kita vertus, dar net nesulaukęs 50-ties jis jau buvo labai ligotas. Kentėjo nuo antsvorio, podagros, širdies ligų ir t. t. Ir nujautė ne tik savo mirtį, bet ir ką po jos pasakys patalogoanatomai. Mirė Boguslavas Radvila nuo infarkto būdamas 49 metų. 

Testamente jis nusakė, jei mirtis ištiktų Lietuvoje, supilti jam piliakalnį, o to nespėjus padaryti - palaidoti Kėdainiuose. Tačiau jei mirtų Prūsijoje, prašė palaidoti Karaliaučiuje, greta žmonos. Pastaroji valia buvo įvykdyta. 

 

I renesansinė antikamera Valdovų rūmuose
Lietuvos etmonai Jurgis Radvila, Konstantinas Ostrogiškis ir Jonas Karolis Chodkevičius

Boguslavo Radvilos portretą galima pamatyti Valdovų rūmų II maršrute „Atkurti istoriniai interjerai“, I renesansinėje antikameroje, kurios ikonografinė tema susijusi su karu. Ant sienos priešais Boguslavo Radvilos portretą - Lietuvos etmonų Jurgio Radvilos, Konstantino Ostrogiškio ir Jono Karolio Chodkevičiaus portretai. Gretimais iš vienos portreto pusės - Boguslavo pusbrolio Lietuvos etmono Jonušo Radvilos portretas, iš kitos - dar vienas iš didžiųjų karių Lietuvos etmonas Mykolas Kazimieras Pacas. Tad kompanija Boguslavui Radvilai parinkta neeilinė.

FACEBOOK TWITTER GOOGLE+ PINTEREST

Komentarų nėra: