Dažnas piligrimas retoriškai klausia, kodėl Kryžių kalnas liko nuošalyje nuo „Camino Lituano“. Galima tik spėlioti, nes beeinant taip ir nepavyko rasti racionalaus paaiškinimo. Kita vertus, aš nemėgstu uždavinėti retorinių klausimų, jeigu greitai galiu rasti konstruktyvų sprendimą. Kelias ir laikas jame yra mano, kojos irgi ne valdiškos, galvą ant pečių turiu, planuoti moku. Ir neįsivaizduoju piligrimų kelio Lietuvoje atsukant Kryžių kalnui sėdimąją. Nakvynę tame etape pavyko gauti Naisiuose, bet net ir nuo Naisių iki Kryžių kalno bus apie 7 kilometrus, atėjus sužymėtu maršrutu į Naisius nueiti iki Kryžių kalno ir grįžti atgal būtų tiesiog fiziškai per sunku, todėl mūsų kelias buvo pasmerktas tame etape nukrypti nuo „Camino Lituano“. Rinkomės iš šių „nukrypusių“ maršrutų:

• nuo Gataučių eiti sužymėtu „Camino Lituano“ maršrutu iki Mekių, sukti link Meškuičių, toliau iki Kryžių kalno, iš ten į nakvynės vietą Naisius;
• nuo Gataučių visiškai išsukti iš „Camino Lituano“ sužymėto kelio į magistralinį kelią A12, eiti iki Jauniūnų, nuo jų sukti į Meškuičius ir toliau iki Kryžių kalno, iš ten į nakvynės vietą Naisius;
• nuo Gataučių nueiti sužymėtu keliu iki Ivoškių koplyčios ir atgal į Gataučius, išsukti iš „Camino Lituano“ į magistralinį kelią A12 iki Jauniūnų, sukti link Meškuičių ir toliau iki Kryžių kalno, iš ten į nakvynės vietą Naisius;
• nuo Gataučių nueiti sužymėtu keliu iki Ivoškių koplyčios ir atgal į Gataučius, išsukti iš „Camino Lituano“ sužymėto kelio į magistralinį kelią A12 iki Jauniūnų, nuo Jauniūnų nueiti iki Saulės mūšio lauko vietos ir grįžti atgal į Jauniūnus, nuo jų sukti link Meškuičių ir toliau iki Kryžių kalno, iš ten į nakvynės vietą Naisius.

Pagal pastarąjį net trijose vietose tenka grįžti atgal (nuo Ivoškių koplyčios iki Gataučių, nuo Saulės mūšio lauko iki Jauniūnų ir nuo Kryžių kalno iki Daugėlaičių), dėl to susidarė „tuščių“ papildomų kilometrų. Vis dėlto godumas pamatyti bei „pačiupinėti“ nugalėjo ir galima neabejoti, kad išėjome į ilgiausią kelią. Dienos pabaigoje telefonas parodė, kad nuėjome 35,2 kilometrus.

Abu kartus Salų dvare lankiausi šiltuoju metų laiku, labai gražiomis dienomis, kai saulė virš galvos nepadeda padaryti „gražių“ nuotraukų (na bet gražių nuotraukų niekas iš manęs ir nesitiki), bet duoda begalinę ramybę ir gerumą ten būti. Bet įsivaizduoju, kad Salose būtų gera ir auksinį rudenį pabraidyti po parką ar šaltesnę žiemą pasižvalgyti į dvaro rūmą nuo Dviragio ežero ledo.

Po išvakarėse nueitų 40 kilometrų nemeluosiu, kad naktį per langus žiūrėjo vienaragiai, o ryte spindėjo vaivorykštės. Iš lovų lipome sunkiai, vakarykštė avantiūra jautėsi, bet nebuvo taip, kad negalėtume eiti, todėl buvome laimingos, kad kojelės lankstosi, kad vakarykštės liūties liko tik prisiminimai, o šiandieninę prognozuoja tik popiet, kad šeimininkė paliko bute skanios kavos. Iš vakaro užgriebėme gabalą antro etapo, todėl galėjome leisti sau neskubėti ir išeiti apie dešimtą. Kitiems piligrimams bei keliautojams, tą dieną ėjusiems nuo Buivydžių, dar buvo ankstoka įžengti į Joniškį, tai nieko iš bendraminčių kelyje tą dieną ir nesusitikome. Tiek to ir kelio tebuvo. Etapas išėjo trumpas ir šykštus nuotykių. Gal ir gerai, kad be nuotykių, bo tokios būklės nepabėgtume ne tik nuo palaido šuns, bet ir nuo piktesnio ežio, jeigu pasitaikytų. Šį kartą buvome lėtos. 18 su trupučiu kilometrų slinkome penkias valandas. Pagal nuovargį ir iki žaizdų nudegusią dešinę ausį spėju, kad diena buvo dar karštesnė nei išvakarėse. Lyg ir eini, nesitausoji, bet vis tiek įspūdis toks, kad slenki pažeme ir tiek.

Pradžioje buvo miestas, traukiniai ir žirgai. Joniškio Miesto aikštė ryte dar tuščia (tai popiet fontane turškėsi vaikai po maudymukų, juos pramogauti atvedę tėvai ir seneliai dabojo spiesdamiesi visi ant to pačio vieno suolelio po vieninteliu tikru medžiu-ąžuolu saulės kepinamame plote), Žemaičių gatvėje iš kultūros centro dainavo Edith Piaf. Kai jau baigiasi supermoderni raudona Žemaičių gatvės dalis ir prasideda žalias miestas, tai vėl stoviniuojame patvoriais uostydamos jazminus ir bijūnus, ir taip prie kas antro krūmo.