Type Keyword and Press Enter to Search
×
Karantinas karantinu, bet daugiau kaip dviem mėnesiams beveik dingęs kultūrinis gyvenimas pradėjo varyti iš proto. Nuėmus apribojimus muziejams, čiupau pirma, ką pasiūlė Facebook - tik praėjusių metų pabaigoje atvertas mažiau žinomas erdves po Vilniaus katedra.


Tai vadinamieji maršrutai B ir C. 
Maršrutas A yra gerai žinomas, populiarus, kultūringas ir patogus. Gal net per daug sumuziejintas ir patogus. A maršrute galima pamatyti karališkąją kriptą, kurioje po 1931 metų potvynio buvo surasti nuo rusų ir švedų XVII amžiuje paslėpti mūsų karalienių ir karalių palaikai, taip pat signataro Donato Malinausko užsakymu nukaldintą sarkofagą iki šiol nerastiems Vytauto Didžiojo palaikams, po Šv. Kazimiero koplyčia 1939 metais įrengtą karališkąjį mauzoliejų, kuriame palaidoti Aleksandras Jogailaitis, Žygimanto Augusto pirmoji ir antroji žmonos Elžbieta Habsburgaitė ir Barbora Radvilaitė bei Vladislovo IV Vazos širdis. Eksponatų gal ne tiek daug, bet jie neįkainojami. A maršrutą perėjau bent keturis kartus - Katedra, kuri moka saugoti paslaptis. 1989-aisiais, kai mus po katedra nebeprisimenu kokia proga nusivedė vienas iš dėstytojų, iš to A maršruto buvo tik mauzoliejus, o kitkas atrodė maždaug taip, kaip dabar atrodo B ir C erdvės. Gal bent jų patoginimo vajus pasigailės.

Katedros požemiai buvo negailestingai niokojami tiesiant komunikacijas XIX amžiuje ir vėliau sovietmečiu, jau nekalbant apie nesuskaičiuojamus potvynius. Šita Lauryno Gucevičiaus katedra atsilaikė ilgiau už savo pirmtakes, nes architektams tarpukariu po 1931 metų potvynio pavyko apsaugoti nuo griūties sutvirtinus gelžbetoniniais poliais. Ne vieną jų galima pamatyti B maršrute. Jame bus vienintelė išlikusi nepaliesta palaidojimo kripta su nežinia kurios garbingos giminės protėviais, sunaikintų kriptų pėdsakai, užmūryti ar atidengti laiptai, kai kurie nežinia kada atsiradę ir nežinia kur vedantys. Istorijos apie laidojimo būdus ir po katedra palaidotuosius, gausybė komunikacijų ir programos vinis - Jogailos katedros vakarinės sienos akmenys. Ekskursija trunka pusantros valandos. Galbūt bus progų sustoti prisiminti ir nesenas gėdingas Vilniaus vyskupų Vladislovo Bandurskio ir Jano Cieplako amžino poilsio vietų istorijas, apie kurias, atrodo, iki šiol nemalonu kalbėti garsiai.





Ką verta žinoti prieš ekskursiją ekstremaliais požemių maršrutais?

  • Kad ir kaip banaliai skambėtų, įsivertinkite sveikatą, fobijas ir fizinius pajėgumus. Erdvės ankštos. Didelė maršruto dalis veda sena vandens kolektorine sistema, kuri yra tamsi, siaura, kai kuriose vietose - vos 40 cm. Tenka ir keliais paropoti, ir galvą padaužyti į žemus skliautus. Be šalmo sveiki gali grįžti, matyt, tik gidai, kurie mintinai žino, kada pasilenkti, todėl be šalmo mūsų ir neleido. Šiaip sveika žiūrėti po kojomis. Aš, pavyzdžiui, dėl savo kaltės ir žioplumo įkritau į duobę ir stipriai susimušiau koją. 
  • Nesirenkite geresnių, šviesių rūbų, lengvų batelių, ir jau tikrai ne sukneles ar sijonus. Nors duoda ir vienkartinius kombinzonus, ir bachilus, bet tamsoje, purve pastarieji nukrenta ir lieka kažkur įminti, o kombinezonai plyšta. 

Iš požemių išlindome kaip kokie šachtininkai entuziazmu degančiomis akimis. Kitą dieną jaučiausi kaip po bulviakasio. :-)

Ekskursijos tik su gidu ir išankstine registracija. Plačiau - http://www.bpmuziejus.lt/ekstremalus-pozemiu-marsrutai.html
FACEBOOK TWITTER GOOGLE+ PINTEREST

No comments: