Type Keyword and Press Enter to Search
×

Šį įrašą parsivežiau iš Kauno, kur su sese buvome nuvažiavusios į jau tradicinį advento savaitgalio pakeliavimą. Žinoma, ne (tik) eglės važiavome žiūrėti, bet apsilankėme keliuose muziejuose, funikulieriumi pasivažinėjome ir t. t. Bet šį kartą noriu parodyti dvi vietas, kurios itin jautriai suskamba po fakto, kad neseniai Gedimino kalne Vilniuje surasti 1863 metų sukilėliai ir sukilimo vadai buvo garbingai palaidoti Rasų kapinių koplyčioje. Šiuo metu senojoje politinių kalinių areštinėje Nr. 14 dab. T. Kosciuškos g. 1 Vilniuje, kur 1863-1864 metais kalėjo apie 1000 sukilimo dalyvių, veikia paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ - įspūdingas, stiprus projektas, gaila, kad toks trumpalaikis - iš širdies rekomenduoju aplankyti.

Vienas iš sukilimo vadų kunigas Antanas Mackevičius užkastas Kaune ir lieka tik tikėtis, kad sprendimus priimantys žmonės, atsakingų institucijų vadovai, istorikai nenumos ranka ir skirs dėmesio jo bei jo bendražygių palaikams surasti ir garbingai palaidoti.

Antanas Mackevičius gimęs ne tik Lietuvoje, bet ir dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje - Kelmės rajone. Bajoras, studijavęs Kijevo universitete, baigęs Varnių kunigų seminariją. Kunigavo Lietuvos širdyje Paberžėje, kur atstatė bažnyčią, šiandien sutraukiančią maldininkus ir piligrimus iš visos Lietuvos. Paberžėje baigiasi ir prasideda „Camino Lituano“ kelio etapai.

Paberžės kunigas pirmasis surinko sukilėlių būrį - „Už žmogiškas žmonių teises, už mūsų ir jūsų laisvę“, toks buvo jo šūkis. Antanas Mackevičius Zigmanto Sierakausko buvo paskirtas vadovauti vienai iš jo kolonų, o kai gegužę Z. Sierakauskas buvo sužeistas ir pateko į nelaisvę, o birželį buvo pakartas, A. Mackevičius perėmė vadovavimą ir jo būriams. Daug buvo mūšių, iš kur tie žmonės sėmėsi valios ir jėgų, Dievas žino. Paskutinis A. Mackevičiaus vadovaujamų sukilėlių mūšis įvyko 1863 metų lapkritį netoli Vilkijos. Kunigas buvo sužeistas, kurį laiką slapstėsi. Tų pačių 1863 metų gruodį ar tai per klaidą, ar dėl išdavystės buvo suimtas, kalinamas ir gruodžio 28 dieną pakartas.

Kaune A. Mackevičius buvo greičiausiai kalinamas dabartinio Maironio lietuvių literatūros muziejaus rūsiuose.



Kai manęs klausia, ką pamatyti aplink Vilnių be Trakų ir Kernavės, pirmiausia į galvą ateina Jašiūnų Balinskių dvaras ir Merkinės dvaro griuvėsiai. Apie Merkinę ir joje ~25 metus egzistavusią Paulavos (Pavlovo) respubliką sužinojau palyginti neseniai, tik prieš kokius penkerius metus, kai atsitiktinai internete pamačiau gražiai nufotografuotus dvaro griuvėsius. Nepamenu, gal ir buvo kažkiek parašyta istorijos vadovėliuose. Aštuonioliktojo amžiaus antroje pusėje, kai Europoje sklandė Apšvietos idėjos, galvas kapojo Prancūzų revoliucija ir brendo mūsų valstybės padalijimai, šviesus didikas kunigas Povilas Ksaveras Bžostovskis šiurpino LDK diduomenę savo valdose netoli Vilniaus kurdamas utopiją.

Bžostovskis net ir mūsų laikais, matyt, atrodytų nurautas, na, bet tai buvo žmogus, kuris draugavo su pačiu karaliumi Stanislovu Augustu Poniatovskiu. Studijavo teologijos mokslus Romoje, buvo apsiskaitęs, mokėjo kalbų. 1760 metais Povilui Ksaverui atiteko vadinamieji Bžostovskių rūmai Vilniuje (kiek savininkų pasikeitė nuo tada, o rūmus vis dar vadina Bžostovskių), dabar adresu Universiteto g. 2 (kur veikia Universiteto vaistinė). Grįžęs iš Romos jis ėjo aukštas pareigas, buvo paskirtas LDK didžiuoju raštininku, po to LDK referendoriumi. Bet pardavė rūmus ir nusipirko Merkinę su daugiau kaip 3000 hektarų, ir įkūrė Paulavą, Pavlovą, Pawlow pagal savo vardą.