Rytoj prasidės Adventas, bet šiandien dar lapkritis, ir nors nelaikau savęs Grinču, bet pagal išgales laikausi įsikibusi stengdamasi nepasiduoti komercijos vejamam laikui, todėl šis įrašas bus apie tai, kuo gyvena liūdniausias metų mėnuo. Keliaudama po Lietuvą neretai užsuku į kapines - nebūtinai senas ar istorines, istorija tai nėra datos, tai gyvenimai, istorijos ir palikimas tų, pas kuriuos einu nusilenkti ir uždegti žvakeles. Nebūsiu originali - Vilniuje labiausiai myliu Rasas, tuo tarpu Saulės kapinės man ilgą laiką buvo visiška terra incognita.
Tikrasis jų pavadinimas - Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos kapinės. Jos yra už Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios, pabirusios kalnuose tarp Saulės, Mildos ir Rudens gatvių. Pagal Saulės gatvę sovietmečiu buvo pervadintos, taip kol kas ir liko.
Tikrasis jų pavadinimas - Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos kapinės. Jos yra už Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios, pabirusios kalnuose tarp Saulės, Mildos ir Rudens gatvių. Pagal Saulės gatvę sovietmečiu buvo pervadintos, taip kol kas ir liko.