Kadangi nevartojų kitokių gyvulinių riebalų, o kepti ant aliejaus, ant kurio galima kepti, rapsų arba saulėgrąžų, man tiesiog neskanu, jau kuris laikas lydytas sviestas yra mano didysis gelbėtojas. Tik jį naudoju kepimui, juo skaninu ir kvapninu troškinius, košes, dedu į virtinius vietoje grietinės, tepu ir ant sumuštinių vietoje paprasto sviesto. Kad būtų ką po švenčių užsitepti ant duonos, juokais linkėjau ir savo kolegėms, kai už kalėdinius skanėstus per Tris Karalius atsidovanojau šituo ne itin šventišku, paprastu ir praktišku produktu. Apie lydyto (ghee) sviesto naudą prirašyta daug. Pasigaminti jį namuose irgi labai paprasta ir praktiška, ypač kol jo kainos parduotuvėse prasilenkia su sveiku protu.


Kas yra lydytas sviestas? Tai sviestas, ilgai kaitintas (virtas), kol išgaruoja vanduo, sudega ir ant dugno nusėda baltymai ir lieka švarus grynas riebalas, kurį galima ilgai laikyti ir kaitinti labai aukštoje temperatūroje.

Ar lydytam sviestui tinka paprastas parduotuvinis? Absoliučiai. Kai kas sako, kad gaminant lydytą sviestą reikia naudoti ne mažiau kaip 83 proc. riebumo, bet aš iki šiol gaminau tik iš kokybiško parduotuvinio 82 proc. sviesto, ir viskas labai puiku. Tik nevadinu jo ghi ar ghee ir nemistifikuoju. Vienam kartui dažniausiai perku apie 10 pakelių sviesto. Kartą vaikas rodė į manę pirštu maaaaama, žiūrėėėėk, kiek sviesto tetaaaaa perka, o mama prieš mane labai nepatoginosi ir bandė jį nutildyti. :)  Nediskutuotina, kad iš naminio pagamintas lydytas sviestas būtų dar puikesnis ir galbūt kada nors truputį paišlaidausiu.

Kiekvieną sviesto gabalėlį supjaustau į kelias dalis, sudedu į storadugnį Berghoff puodą. Mano elektrinė viryklė turi 6 temperatūros lygius, tai sviestą tirpdau nustačiusi 3, o užvirus sumažinu iki 2.

Ar reikia nubraukti putas? Lydomas sviestas be proto putoja. Pamaišau, pabraukau per paviršių, bet putų nenuiminėju. Kažkas nusės į dugną, kitkas persikoš.

Kiek laiko trunka sviesto lydymas? Netrumpai. Pusantro kilogramo sviesto lydosi apie valandą nuo užvirimo, mažesnis kiekis atitinkamai trumpiau. Kai puodo turinys skaidrėja, nors dar būna drumstas ir "negražus", tuomet jau išlendu iš telefono, neišeinu iš virtuvės ir kantriai stebiu procesą. Gintaro spalva yra labai teisingas apibūdinimas. Kai sviestas įgauna tokią spalvą ir tampa skaidrus, jame nesimala nuosėdos, o puodo dugnas būna prikepęs nusėdusiais pieno baltymais - tai jau viskas. Kartais neskubu, dar truputį ar kiek ilgiau pavirinu, nes kartais norisi truputį tamsesnio, su riešutiniu kvapu, bet užsižaisti irgi nereikia, kad nesudegtų. Nukėlusi nuo kaitlentės leidžiu keliolika minučių pastovėti, po to per keliagubą marlę košiu į indą, kuriame laikysiu. Buvo, kad paskubėjau ir į stiklinį indą perpyliau išart, kai tik nukėliau nuo kaitlentės, stiklas skilo, buvo daug reikalų.
Tai ir viskas, tegul dabar stingsta.

Kažin kodėl pramoninis pirktinis ghee karamele nekvepia.