Aš Šaltojo karo vaikas. Pamokos, kaip elgtis atominio sprogimo metu, kaip slėptis rūsiuose (ar grioviuose, jei rūsio kartais nepasitaikytų) ir nežiūrėti į atominės bombos sprogimą (Viešpatie, kaip jie tai įsivaizdavo...), sovietmečiu buvo įprasta praktika nuo pradinių klasių. Neprisimenu, nuo kada pradėdavome treniruotis su dujokaukėmis, kuriose, jeigu tikėt tuo, ką sakė Šaltojo karo muziejuje, buvo asbesto. Trečioje ar ketvirtoje klasėje dažnai sapnuodavau vieną ir tą patį tylaus siaubo sapną apie atominę bombą, prisimenu jį iki šiol.

Ekskursijoje gamyklos slėptuvėje buvau vasarą. Tuomet mūsų gidas Pavelas sakė, kad slėptuvės ateitis neaiški, nes buvusią gamyklą nusipirkęs šeimininkas planuoja jos vietoje įrengti loftus. Bet kartas nuo karto pasirodo kvietimai į ekskusijas buvusioje gamyklos slėptuvėje, vadinasi, ji tebėra. Jeigu pasitaikys laiku, t.y. kol dar bus vietų, pamatyti eventą „Gatvės gyvos“ „Facebook“ paskyroje, siūlau neabejoti ir bandyti pamatyti patiems.

Gamykla veikė dabartiniu adresu Panerių g. 45. Jos pavadinimas buvo iš trijų ar keturių aukštų, kažkas su montaž. Iki pat krizės veikė kaip statybos trestas, gamino matavimo prietaisus, po krizės patalpos buvo išnuomotos įvairiems verslams ir versliukams, iki nupirko dabartinis savininkas. Slėptuvėje viskas liko savo vietoje ir atrodo taip, kaip galėjo atrodyti prieš 40 metų. Niekas nebuvo pavogta, tik, aišku, po kelių nenaudojimo dešimtmečių buvo likęs šiukšlynas ir bardakas, kurį sutvarkė entuziastai, kurie ir prižiūri slėptuvę. Mano subjektyvia nuomone, ji atrodo autentiškiau nei Šaltojo karo muziejuje.
Elektra patalpoje išjungta, todėl patys sau pasišvietėme telefonais.