Po lygiai trijų mėnesių aš vėl Varšuvoje. Paskutinį rugsėjo penktadienį ir savaitgalį suplanavau taip, kad iš Varšuvos dienai nuvažiuočiau į Pultuską, bet kelionei artėjant teko pripažinti, kad niekur aš ir šį kartą nevažiuosiu.

Šiek tiek streso buvo dėl "Lux Express". Nuo šiol, kai pirksiu iš jų bilietą, reikės iš anksto sugalvoti ir atsarginį variantą. Planavau išvažiuoti iš Vilniaus penktadienį anksti ryte ir grįžti sekmadienį pavakary. Bilietus nusipirkau rugpjūčio pradžioje. Po mėnesio į el. paštą įkrito nauji bilietai. "Lux Express" pakeitė tvarkaraštį - nelieka rytinio reiso iš Varšuvos. Įkišo kur papuola - į naktinį. Maždaug, pamanyk, be miego, juk spėsi nusiprausti ir į darbą. Nenori važiuoti naktį? Ot išlepusi moteriškė. Taip nesakė, bet kai paskambinau nurodytu numeriu, niekuom padėt nesistengė. Tavo bėdos. Paprašiau grąžinti pinigus ir atgalinį bilietą nusipirkau iš "Ecolines", kurie važiuoja iš baisios kaip karas Warszawa Zachodnia, bet tarsi turėčiau pasirinkimą. Mano kelionė namo "Ecolines" reisui tebuvo trumpas epizodas tarp Paryžiaus ir Rygos. Autobusas su vokiškais lipdukais, matęs gyvenimo ir geresnių laikų, kvėpuot nėra kuom, išskyrus vakarykštes kojines. Stiuardesė primygtinai kalbėjo rusiškai, nors, kaip parodė tvirta taktika i don't speak russian, mokėjo ir angliškai, ir net lietuviškai. Už kavą reikėjo susimokėti, deja, tai stiuardesių buvimo autobuse minusas, gerai, kad priėmė užsilikusius zlotus, nes eurų grynaisiais neturėjau.

Tai apie kelionę namo, o penktadienį Varšuvos centrinėje stotyje buvome apie trečią dienos. Autobusas komfortiškas, kondicionuojamas, su angliškai šnekančiu vairuotoju. Mano viešbutis buvo Mazowiecka gatvėje tik už keliolikos minučių pėsčiomis. Bendri patogumai labai menkas nepatogumas, kai dušas gretimos durys, o kambaryje yra kriauklė. Taip pat kambaryje buvo televizorius, kam tai aktualu. Kasdien palikdavo po butelį vandens, kas labai miela iš viešbučio pusės. Į kainą įėjo pusryčiai. Radiatorius buvo šiltas. Palikau atvirą langą. Kad viešbutis įsikūręs barų ir naktinių klubų gatvėje, naktį pasijuto visu gražumu. Nežinau, ką jie/jos ten vartoja. Šiaip viskas su viešbučiu gerai, jei nereikia perteklinės prabangos. Puikus kainos ir kokybės, ir ypač lokacijos mieste, santykis, bet naktinis žviegimas po langais...

Pasidėjusi daiktus, pirmiausia nuėjau pirmą ir paskutinį kartą tą dieną pavalgyti šilto maisto į Krakowskie Przedmieście gatvę, kur įsikūrusi ne viena vadinamoji pierogarnia. Lenkiški pierogi nėra tarp mano mėgstamiausių valgių, bet tie, kur su kopūstais ir grybais, renkuosi gruzdintus su sviesto padažu, labai gelbėja tradicinėje mėsėdėje Rytų Europos virtuvėje.

Po to užlipau į apžvalgos bokštą prie Šv. Onos bažnyčios. Bilietas kainuoja 6 zlotus, atsiskaityti galima tik grynaisiais. Nežinau, ar bokštas istoriškai turi ką nors bendra su bažnyčia. Viduje atrodo gana šiuolaikiškai. Nuo jo atsiveria vieni iš gražiausių vaizdų Varšuvoje!


Krakowskie Przedmieście ir mano pierogarnia tolumoje.


Karalių rūmai, Žygimanto III Vazos kolona, atstatytoji Varšuva.


Kitame Vyslos krante Praga. Praėjusį kartą ten ieškojau Jokūbo Jasinskio kapo.

Perėjau per senamiestį. Užsukau į Šv. Jono katedrą. Norėjau pamatyti kunigą, kuris vasarą įleido mus į požemius. Deja, budėjo kitas kunigas. "Mūsiškį" mačiau per TV žiūrėdama Nacionalinės ekspedicijos pakartojimą ir kažkodėl nusifotografavau atminimui. :)



Aplankiau Varšuvos undinėlę. Rudenį žmonės prie jos nebesibūriuoja.

Daugiau klaidžiojau Nowe Miasto senamiestyje, vadinti naujamiesčiu neleidžia sąžinė, kai kalbi apie XV amžių. Naujamiestyje-senamiestyje daug bažnyčių.
Viena iš jų ypatinga - truputį lietuviška.


Pakraštyje stovinti gotikinė Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo bažnyčia yra Nowe Miasto amžininkė, pastatyta 1409 - 1411 metais. Ją fundavo Mazovijos valdovas Januszas I Senasis ir jo žmona Danutė - Vytauto Didžiojo sesuo, karaliaus Jogailos pusseserė, kunigaikščio Kęstučio dukra iš antros santuokos.

Januszas I Senasis su Danute, kuri apsikrikštijusi tapo Ona, turėjo keturis vaikus, kuriuos visus keturis abudu jie pergyveno. Abudu palaidoti Šv. Jono katedroje, bet jokio ženklo nepastebėjau, gal ir nėra. Tiek laiko praėjo.

Bažnyčia buvo užrakinta. Apvaikščiojau aplinkui, namo parsivežu vieną kaštoniuką, tiek ir teradau, vienintelę lauktuvę iš šios kelionės.


Šv. Kazimiero bažnyčia karo metais buvo virtusi griuvėsiais.


Buvusio Varšuvos geto siena.

Daugiau gražių bažnyčių pakeliui.



Grįždama į viešbutį pastebėjau, kad Karalių rūmai aptverti. Už tvoros pirmyn atgal zuja kariai, Karalių rūmų bokšte ir mano lankytame bokšte prie Šv. Onos bažnyčios - snaiperiai, kažkas atvažiuoja, kariai atiduoda pagarbą ir kažko akivaizdžiai laukia. Žmonės šiapus tvoros klausinėja vieni kitų, kas vyksta. Visi laukiame, o ko neaišku. Pagooglinau - už pusvalandžio vyks NATO generalinių štabų vadų vadovų susitikimo priėmimas.



Belaukiant toks dviratininkas važiavo ir pravažiavo visas apsaugas, pagavo jį tik prie tvoros. Mažiau civilizuotoje šalyje gal būtų nušovę, o lenkai inteligentiškai išlydėjo atgal.
Po to penkiais autobusai atvažiavo biurokratai ir per jų autobusus nieko nebesimatė. Dar šiek tiek parymojau ir grįžau į viešbutį. Laukė ilgas šiltas saulėtas ir turiningas šeštadienis.