Šiemet įkvėpimus žadantis „Kino pavasaris“ prasidėjo kažkaip tyliai - tyliai, bet aktyviai. Trečią kovo - taigi ir prekybos - dieną ryte jau negavau bilietų į vieną pasirinktą seansą (tiesa, salė „Vingyje“ buvo iš mažųjų, bet vis tiek, kasininkė sakė - perka kaip pašėlę), todėl teko perstumdyti iš anksto sustyguotą dirbančio žmogaus „Kino pavasario“ kalendorių ir vienas filmas kol kas, deja, likęs už borto. Mano atrankos kriterijus buvo vienas, bet griežtas - ne“ filmams su raktiniais žodžiais karas, brutalumas, smurtas, neviltis ir pan., „taip“ - šviesioms (ne)eilinių žmonių (ne)įtikėtinoms istorijoms. 
Po to kažkiek lėmė „Kino pavasario“ komandos rekomendacijos, labiau pasitikrinti, kad nepraleidžiu kokio nors įkvepiančio deimančiuko. :)

Švenčiame visi kartu



Dovlatovas



Izabelė ir jos vyrai



Kandelarija




Bjauriausias automobilis



Daug vaikų, beždžionė ir pilis




Sengirė



Į šitą filmą bilietų dar neturiu, bet labai norėčiau nueiti, jeigu ištaikysiu laiką:

Dabar tai jau padėk man, Dievuli!