Pernai prieš Muziejų naktį Vladislavo Sirokomlės muziejus kvietė susitikti su poeto dvasia. Suintrigavo, todėl muziejaus nepamiršau, nors dirbančiam žmogui aplankyti jį šioks toks iššūkis. Nors Bareikiškės vos už keliolikos kilometrų nuo miesto važiuojant senuoju keliu į Minską, bet darbo laikas (savaitgaliais nuo 11 iki 14 val.) skatina atsakingai planuotis ir ilgai neužsipusryčiauti.


Vladislavas Sirokomlė, lenkiškai rašęs Lietuvos poetas, dramaturgas ir publicistas iš neturtingų Gudijos bajorų giminės, kurio tikroji pavardė Kondratovičius, savo laiku buvo labai populiarus. Skaičiau, kad į Rasų kapines jį, mirusį vos 38-erių, lydėjo "visas Vilnius".

Pagal dabartinius standartus Bareikiškių dvarelis nedidelis, juo labiau kad apsuptas daug prašmatnesnių šiuolaikinių mūrų. Sirokomlė su šeima jame gyveno 1853-1861 metais, išsinuomojęs ūkį iš tokio Benedikto Tiškevičiaus. Bareikiškėse poetas sukūrė garsiausius savo kūrinius, tarp jų ir "Margirį". Namo pusė su buvusiu Sirokomlės kambariu aukštų ir rekonstrukcijoms neparankių pamatų dėka išliko tokia, kokia buvo poeto laikais, o kita vėliau buvo pailginta per vieną langą. Muziejuje yra šiek tiek Sirokomlės ir jo sūnaus daiktų, baldų iš anūkės buto Vilniuje, knygų, kūrybos įrašų. Labai jaukus sodas su vėjo varpeliais, sodo gilumoje suoliukai, lyg paruošti poezijos skaitymams, prie jų žaginys su šienu, bet pastarasis ne dekoracija, tiesiog nėra kur kitur dėti nupjautos žolės. 

Iš poeto kambario pusės sode likusi girnapusė, kuri tarnavo poetui kaip stalas, o priešais verandą nuo 1897 metų stovi juodo granito paminklas. Name kitoje pusėje įrengtos patalpos visokiems edukaciniams užsiėmimams. Man lankantis veikė senų nespalvotų vestuvinių nuotraukų paroda. Verandoje kelios vietos mergaitės mokėsi groti. 

Apskritai Bareikiškių muziejus turi gerą aurą ir dar turi žmonių, kurie serga tuo, ką daro. Būdama vienintelė lankytoja sulaukiau daug dėmesio, pasakojimų ir parodymų, už ką dar kartą nuoširdžiai ačiū.



Viename kambaryje prie stalo susėdęs būrys rimtų vyrų. Įdomus sprendimas, užuomina į faktą, kad Bareikiškėse lankėsi Sirokomlės bičiuliai, tarp jų kompozitorius Stanislavas Moniuška, redaktorius ir leidėjas Adamas Honoris Kirkoras, archeologas Eustachijus Tiškevičius ir kiti. Viena kėdė tuščia - esą laukia dar vieno atvykstančio, nors iš tiesų neužteko pinigų. Sirokomlei iš kairės sėdi Kirkoras, "Pasivaikščiojimų po Vilnių ir jo apylinkes", pirmojo turistinio vadovo po Vilnių, autorius, kurio teigiamai paveiktas Sirokomlė ir ėmęsis rašyti "Margirį". Ar poetas tikrai turėjo romaną su Kirkoro žmona ir tuom sukėlė apkalbų ir liežuvavimų bei pasmerkimo bangą tarp padorios Vilniaus visuomenės dalies, kuri pagreitino džiova sirgusio poeto mirtį? Apie tokias melodramas rimtuose straipsniuose kaip ir nepatogu rašyti, o gaila.