Žodis sinagoga man pirmiausia asocijuojasi su Didžiąja, kuri buvo didžiausia ir puošniausia Abiejų Tautų Respublikos sinagoga. Kai žmonės fantazuoja, kur norėtų atsidurti laiko mašina, tai aš turbūt labiausiai į Vokiečių gatvę prieškariu, norėčiau pamatyti, kaip ji atrodė neišbombarduota, neišgriauta ir kitaip nepripaškudinta.

Dar sinagoga asocijuojasi su paslaptimis, nes žydų bendruomenės gyvenimas man paslaptis. Kai feisbuke pamačiau Žydų studentų sąjungos kvietimą apsilankyti Vilniaus choralinėje sinagogoje ir susitikti su Lietuvos rabinu Kalevu Krelinu, negalėjau praleisti galimybės. Ir nors laiko labai trūko, nes tai buvo ketvirtadienis, kai reikėjo krautis daiktus prieš savaitgalį Nidoje su bendradarbiais ir prieš tai per spūstis nusigauti iki Pylimo gatvės, truputį pavėlavusi vis dėlto buvau įleista pro slaptinguosius mėlynus vartus.


Kalevas Krelinas Vilniuje nuolatos negyvena ir derina darbus pas mus ir Rygoje. Pagal tai, ką pavyko rasti internete, jis gimė 1969 metais Maskvoje, 1988 metais repatrijavo į Izraelį, vėliau dirbo dėstytoju Kopenhagos žydų akademijoje, bendruomenės rabinu Vokietijoje ir JAV sinagogos rabinu.

Vilniaus choralinė sinagoga pastatyta palyginti 1903 m.  Tai viena iš dviejų veikiančių Lietuvos sinagogų ir vienintelė Vilniuje. Net mečečių turime daugiau, visas keturias. Sinagoga vadinama choraline, kai joje yra patalpos, skirtos chorui. Vilniaus sinagogoje tokias patalpas teoriškai galima pamatyti virš aron kodešo, praktiškai tai tos keturios nedidelės arkos balkono lygyje, kurios dabar uždengtos "netikra" žaliai nudažyta siena.

Iš pradžių mus pakvietė užlipti į viršų ir apžiūrėti sinagogą moterišku žvilgsniu. Rabinas vėliau pasakojo, kad vyrai ir moterys sinagogose meldžiasi atskirai. Nebūtinai viršuje-apačioje, gali būti ir kairėje - dešinėje, priekyje-gale, bet atskirai. Būnant viršuje, kitaip matyti mauriško stiliaus, skliautų ir ornamentų grožis. 

Žmonių prisirinko nemažai, bet prasidėjus gerbiamojo rabino pokalbiui su auditorija su nuokrypiu į aukštesnes materijas ir paprastesnius auditorijos klausimus, daliai susirinkusiųjų išbūti pusantros valandos pasirodė per sunku ir žmonės pradėjo sprukti. Atrodė nelabai skaniai.

Paskaita vyko anglų kalba. Apie dešimt Dievo įsakymų ir jų grupavimą, tėvystės tikrumą bei tautybės perdavimą per motinos liniją, Vilnių kaip Baltijos Jeruzalę, prieškariu žydų pasaulyje turėjusį tokį maždaug vardą kaip Oksfordas mokslo ar Paryžius (berods, toks buvo pavyzdys) mados pasauliuose ir t.t.

Po paskaitos Kalevas Krelinas atidengė ir parodė mums Torą, kurios ritinys laikomas nišoje ir ištraukiamas ypatingomis progomis.