Ar jums neįdomu, ką Barakas Obama įvardijo kaip savo mėgstamiausias 2016 arba 2017 metų knygas? Man tai labai. :)

"Ši 24–erius metus trukusi puikybės ir įniršio istorija – tai trapi dėlionė santuokos, mintančios paslaptimis. Lotas ir Matilda. Jis charizmatiškas, talentingas ir kupinas tuštybės. Ji tyli, santūri, stingdančiai graži ir spinduliuojanti tamsa. Lotas, tikintis, kad jam lemta išpildyti didžio amerikiečių menininko archetipą, veda Matildą ir išgelbėja ją nuo kraupios vaikystės demonų. „Moirose" mus gundo įkvepianti Loto ir Matildos sąjunga. Tačiau posakis „kiekviena istorija turi dvi puses" jų santuokai apibūdinti tinka labiau nei bet kuriai kitai." - sako anotacija ant knygos nugarėlės.
Iš po grindų ėmė kilti vakarėlių ir jų pačių, kai dar buvo jauni ir nenutuokė, kokie yra laimingi, šmėklos
Romano autorė Lauren Groff gimusi 1978 metais. Tuo metu, kai rašė šį romaną, ji dar tik iš tolo artėjo link savo 40-mečio, kuris "Moirose ir furijose" brėžiasi kaip gana niūri riba, negailestingai keičianti tobulus herojų kūnus vytesiu, raukšlelėmis po akimis ir sidabrinėmis plaukų gijomis. Baimė pasenti tarsi tvyro ore ten, kur daug laisvės, sekso ir teatro.
Koks nuostabus būdas prabusti, kai apsižergusi žmona šnabždėdama įšventina jo pasididžiavimą į riterius, šildo jo kūną savo alsavimu, pareiškia jam - ką? Kad jis genijus.
Romanas susideda iš dviejų dalių. Pirmoji kaip ir nuobodesnė, bet jeigu ją skaitant kils wtf klausimas, verta pakentėti, kol antroje dalyje už tai bus atlyginta. "Moiros" - šeimos iliuzinė pusė, pavadinta senovės graikų likimo ir mirties deivių vardu, pirmoji iš kurių audžia gyvenimo giją, antroji nulemia žmogaus likimą, o trečioji parenka mirtį ir nukerpa žmogaus gyvenimo siūlą.
Stebėdamas brėkštančią aušrą jis, rodos, ten prastovėjo ne vienus metus. Ką gi, Lotai, ritė jau plika, o dainai juostos neužteko. Mes pabaigsime ją už tave.
O antroji dalis apie tai, kas pasūdo šeimyninį gyvenimą ir pabarsto pipirais. Saldaus keršto glaistu užpildo skaudulių ir nuoskaudų plyšius. Vaikai ir tėvai, broliai ir seserys, marčios ir anytos. Nutylėjimai, bet nepamiršimai. Užkulisiai. Paraštės, kuriose rašo senovės romėnų keršto ir bausmės deivės furijos. Keršto aktuose tos dramos gal kiek per daug, bet skaityti juo įdomiau.
Dabar jos gyvenimo forma buvo: ženklas daugiau, tarpas, ženklas mažiau.
Aš nesu mėgėja braukytis sakinius ir žymėtis puslapius spalvotais lipdukais, bet skaitant šį romaną kaip niekad norėjosi išsirašyti daugybę va tokių citatų, po sakinį ar du, aštrių ir išbaigtų iki virpėjimo. Įtraukia iki pat paskutinių puslapių.