Vos už poros šimtų metrų nuo kelio Vilnius-Zarasai, alėjos gale, baltuoja Cirkliškio dvaro kolonos. Ar pažiūrite ton pusėn pravažiuodami? Aš tai kaskart palydžiu alėją akimis, bet užsukti paprastai nebūna laiko, išskyrus tokią dieną kaip Kalėdos, kai nėra jokios skubos, tik norisi pakilti nuo stalo. Kas tie 24 kilometrai. Užtat Švenčionyse yra nedidelis senamiestis, parkelis miesto centre, kuriame šiemet buvo pastatyta graži eglė ir jaukios pintos figūrėlės, Visų Šventųjų bažnyčia, kurioje kadaise ėjau pirmos komunijos, stačiatikių cerkvė, pusiau išsivadavusi iš pastolių. Po to su sese sėdome į mašiną ir pavažiavome iki Čirkliškio dvaro rūmų.

 
 

Cirkliškis su šitais klasicistiniais rūmais priklausė grafams Mostovskiams, vėliau Chaleckių giminei, kai Mostovskiai, rėmę 1863 metų sukilimą, buvo ištremti į Rusiją. 1823 metais, kai rūmai, pasak vienų šaltinių, buvo tik pradėti statyti, pasak kitų jau pertvarkomi, Cirkliškyje lankėsi imperatorius Aleksandras. Dvare svečiuodavosi istorikas Joachimas Lelevelis, dailininkas Jonas Rustemas ir kiti garsūs Lietuvos kultūros žmonės. Net sunku patikėti, kad tai apie mūsų Cirkliškį.

 

Sovietmečiu Cirkliškyje veikė žemės ūkio technikumas, o dabar Švenčionių profesinio rengimo centras. Taip pat iškaba byloja, kad rūmuose įsikūrusi seniūnija. Labai norėčiau klysti, bet nepanašu, kad viduje būtų likę bent kiek senovės. Parkas tokią žiemą kaip šiųmetinė, tinkamai neapsiavus botais, braidyti nelabai vilioja, bet jeigu atvykus vasarą, tai skaičiau, kad jame auga labai senų eglių, maumedžių, ąžuolų, klevų, taip pat yra originalus akmeninis suolas, o link piliakalnio veda pažintinis takas, įrengtas senojo pasivaikščiojimų tako vietoje. Sesė sakė, kad vakar piliakalniui buvo per šalta ir per drėgna.