Pages

2017/06/30

John Williams "Stouneris"

Johno Williamso "Stouneris" socialinėse medijose sulaukė galybės gerų atsiliepimų, kurie suvaidino ne paskutinį vaidmenį renkantis, kuo už gimtadienio dovanų kuponą papildyti namų biblioteką.


Tą metų laiką tu regi many,
Kada nutildo savo giesmes paukščiai,
Kai medžiai styro, tylūs, rūškani,
Ir byra lapai, virpčiodami baukščiai,
Tu vakaro žaras many regi,
Kai vaiski saulė poilsio jau skuba,
Ir kai mirties sesuo — naktis niūki
Ant žemės kloja savo tamsų rūbą;
Negyvą liepsną praeities manos,
Kuri tiek daug jaunų geismų prarijo,
Regi tu manyje, lyg pelenuos
Vos jaučiamą gruzdėjimą žarijų;
Žinau: tu viską manyje matai —
Ir myli dar labiau mane už tai…
A.Churgino vertimas
Ponas Šekspyras kreipiasi į jus per trijų šimtų metų atstumą, pone Stouneri, ar jūs jį girdite?
Romanas pasakoja istoriją vyriškio, vardu Viljamas Stouneris, kilusio iš Misūrio ūkininkų šeimos, tėvų išsiųsto mokytis agronomijos, tačiau per Šekspyro septyniasdešimt trečiąjį sonetą pasukusio į anglų filologiją ir užsidariusio joje, visą gyvenimą, nepaisant karų ir kitokių peripetijų, ramiai dirbusio literatūros dėstytoju, nepadariusio didesnės karjeros, ne itin gerbiamo kolegų, nelabai prisimenamo studentų, skubotai puolusio į nenusisekusį vedybinį gyvenimą, susilaukusio dukters ir ją praradusio (ne fiziškai, bet vis tiek). Meilė atėjo vėlokai ir neilgam. Mirė įpusėjęs septintą dešimtį, apie ką skaitytojas informuojamas įžangoje. Pirmą kartą romanas išleistas 1965 metais, tačiau literatūros pasaulio įvertintas tik nuo 2003 m., praėjus devyneriems metams po autoriaus mirties.

Aš taip ir nepagavau ažiotažo priežasčių, bet mūsų nukvakusiame pasaulyje nebeverta sukti galvos, kodėl šitas liūdnas romanas staiga tapo bestseleriu. Galbūt kad jame, kaip bebūtų keista, nevyksta nieko ypatinga, tiesiog paprastos egzistencijos egzotika, kokios paniškai bijo modernus žmogus, alkstantis sėkmės ir draskomas lyderystės programų, ir kokią, nepaisant to, gyvena 99 procentai bijančiųjų netgi sau prisipažinti, kad iš tiesų teliks akmuo kapinėse ir koks nors kolegų dedikacinis įrašas. Knyga turbūt gera, bet asmeniškai man skaityti buvo kiek nuobodoka.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Copyright @ Dasein. Blog Design by KotrynaBassDesign