Pages

2017/05/26

Mirštantis Belvederio dvaras


Namo iš TrenkTuro žygio grįžome Panemune. Neskubėdamos, kol saulei artėjant link laidos tai, kas gražiausia, liko pabaigai. Rašau apie grožį ir man spaudžia širdį. Negaliu palyginti, nes nesu mačiusi Belvederio dvaro prieš penkerius ar dešimt metų, bet akivaizdu, kad dvaro būklė tragiška. Valstybei "saugant" architektūros paminklas lėtai miršta.

Dvarą turtingos Burbų giminės atstovas Kleopas Burba apie 1820-uosius nusipirko iš Tiškevičių ir ant aukšto Nemuno kranto pasistatė itališko stiliaus rūmus su bokštu belvederiu. Nereikia nė bokšto, kad įvertintum turinčius atsiverti vaizdus į Nemuną nuo kalno, į kurį užkopti anuomet buvo įrengti 365 laipteliai. Kleopas Burba turėjo ne tik pinigų, bet ir viziją. Pavyzdžiui, ketino Belvederyje įsteigti cukraus fabriką. Už dalyvavimą 1863 metų sukilime dvarininkas buvo sušaudytas. Belvederio dvaras atiteko jo sūnui ir po to ėjo giminėje iš rankų į rankas, kol per Pirmąjį pasaulinį karą liko be šeimininkų ir buvo nusiaubtas. Pavydūs bukapročiai visuomet pirmiausia sunaikina bibliotekas, archyvus, sukauptas kultūros vertybes. Tarpukariu Belvederį perėmė Lietuvos valstybė. Iki pat Neprikausomybės laikų čia veikė įvairios žemės ūkio profilio švietimo įstaigos, nuo tų laikų ant sienos palikta idiotiška atminimo lentelė, kad 1985 metų birželio 23 d. Belvederio rūmuose įvyko respublikinis pienininkystės veteranų susitikimas. Rusų kalba nuplėšė, o lietuvišką paliko. Po to dvarą perėmė Jurbarko savivaldybė. 2005 metais Belvederio dvaras buvo privatizuotas.









Belvederio dvaras tik už pusantro kilometro nuo Seredžiaus piliakalnio. Jis prie pat kelio, bet nuo kelio nesimato. Tie 365 laipteliai apžėlę dilgėlėmis, reikia pasisaugoti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Copyright @ Dasein. Blog Design by KotrynaBassDesign