25 kilometrai pėsčiomis pajūriu su TrenkTuru

2017/05/19

Rašo, kad į šitą žygį buvo užsiregistravę aštuoni tūkstančiai žmonių. 25 kilometrai būryje. Arba ką nors lenki, arba tave lenkia, arba ir tas, ir tas.

Kai su draugėmis balandžio pradžioje apsisprendėme žygiuoti, iškart puolėm rezervuotis nakvynę. Problemų nekilo (kur visi žygeiviai sutilpo - paslaptis), bet dėl kainų ir nedidelio keturviečių numerių pasirinkimo Klaipėdos viešbučiuose (pasikvietėme žygiuoti ir mano dukrą) pirmą kartą teko susidurti su Airbnb. Jeigu atvirai, tai nors dalijimosi ekonomika dabar labai ant bangos, viešbučiai man kol kas patinka labiau. Jie prognozuojami. Iš pradžių rezervavau butą Klaipėdos centre, kuris kainavo po 27 Eur žmogui dviem naktims, nes planavome būti Klaipėdoje penktadienį vakare ir grįžti sekmadienį. Šeimininkas po nepilnų dviejų savaičių rezervaciją atšaukė. Greitai pavyko rasti kitą butą, atitinkantį mūsų kriterijus, truputį brangesnį - per 30 Eur žmogui dviem naktims. Labai geroje vietoje - beveik senamiestyje, erdvų, stilingą, su puikiomis rekomendacijomis, nors sofa-lova buvo kiek per trumpa mano kukliems 1,63 m ir bute kažkodėl nebuvo taurių vynui - abstinentiškai anei vienos, kas yra visiška nesąmonė bute už tokią kainą. Bet nemaloniausiai nustebino nevalyvumas, pavyzdžiui, vonios kriauklė buvo valyta jau senokai ir apsitraukusi tokiu lyg riebalu, paklodė paglamžyta, panašiai kaip kažkas būtų ant jos miegojęs, net radau svetimą nagą ant tualeto kilimėlio. Gal pagal Airbnb tai yra normalu ir turėjome susitvarkyti pačios? 

Žygio dieną kėlėmės pusę aštuonių. Iš ryto truputį pasiblaškėme, kuom apsirengti, ir vis tiek apsirengėm per šiltai. Laimei, dalį šiltesnių drabužių vėliau galėjome saugiai palikti saugykloje dar prieš startą. Kaip nereikalingo balasto prisidėjom riešutų ir kitokių užkandukų. Visu keliu nesėkmingai bandžiau išvaišinti pusę kg "Studentų maisto", kurį galiausiai per savaitę sukramsnojau darbe. :) Dar buvau įsidėjusi antras kojines, antrus kedus (nes tie, kurie patogūs, dėl pribirumo netinka smėliui, o tie, kur su auliukais, yra sunkūs ir nelabai patogūs; normaliame žygyje tokių nesąmonių su batų keitimais turbūt niekas nepraktikuoja), pleistrų, kosmetinių servetėlių nuvalyti smėlį nuo kojų keičiant kojines ir apavą.


Perkėloje ir registracijoje eilės apie pusę 10 ryto buvo su protu, organizacija super, viskas apgalvota. Daug savanorių. Vandens butelį, gautą registruojantis, "padovanojau" saugykloje dirbusioms mergaitėms, nes dar Vilniuje ("Rimi") buvau nusipirkusi 0,7 l talpos pagerinto vandens su kažkokiais mineralais. Žygio metu į išgertą butelį persipyliau punkte gautą vandenį ir "susiplakiau" kokteilį su pakeliu rehydrono, kuris turi įvairių medžiagų, kurių organizmas netenka (taip pat ir) prakaituodamas. Be kita ko, šiuolaikinis rehydronas visai pakenčiamo salsvo skonio. Benu vaistinės punkte davė magnio miltelių. Man atrodo, kad 25 kilometrų žygiui tiek papildomų medžiagų daugiau nei pakankama. 
  
Kai kuriuose punktuose gaudavome ir šio bei to užkąsti (dar viena priežastis, kodėl riešutai buvo nepopuliarūs). Pavyzdžiui, "Perskindol" punkte vaišino meduoliais ir trapučiais, dar ten buvo įrengtos masažo palapinės ir netgi kažkas masažavosi. Naujosios perkėlos punkte gavome morkų ir vaisių. Birštonas vaišino Kneipo arbata ir t.t. Visur buvo vandens. Kaip Lietuvoje įprasta per amžių amžius ištiko bėda su tualetais. Negali sakyti, kad jų nebuvo, tikrai ne. Bet komentaruose skaičiau, kad žmonėms teko laukti po 20 minučių ir ilgiau. Mes tai nestovėjome nė prie vieno. Birštono punkte gelbėjo senas sovietinio tipo atviras tualetas (kur tupinčios gali face-to-face pakomunikuoti su laukiančiom, iš vaikystės panašią sistemą prisimenu iš Vilniaus geležinkelio stoties :)), o paskui, aišku, krūmai. Be jų žygį būtų ištikusi vietinio lygio humanitarinė katastrofa.


12 kilometrų ėjome pajūriu Juodkrantės pusėn, paskui du kilometrus ta pačia kryptimi proskyna po aukštos įtampos laidais, grįžti sukome į kairę, kiek paėjom mišku, leidomės dviračių taku, paskui bjauriu smėliu lipome į kalną, kirtome Smiltynės-Nidos plentą, 2006 metų gaisravietę, grožėjomės jūros ir marių vaizdais ir mišku pagaliau pavėsyje palei marias nukulniavome iki Naujosios perkėlos, kur buvo paskutinis, šeštasis punktas, nuo kurio iki finišo Senojoje perkėloje vos keli kilometrai pamariu. Kad kertant finišo "liniją" būtų ištikusi kažkokia euforija ar pan., tai ne. Bet pirmą diplomą gauti malonu. :) Pakeliui į savo Airbnb butą, murzinos ir pasipuošusios mediniais medaliais, nuėjom į "Senąją Hanzą" vėlyvų pietų artai ankstyvos vakarienės ir nebuvome išvarytos anei palydėtos kreivu žvilgsniu. Norėjom susisukti, kol kiti žygeiviai neišėjo į miesto barus žiūrėti Eurovizijos finalo. PS kitą dieną nuo sunkios kurprinės skaudėjo pečius, bet visa kita buvo visiškai ok.

3 komentarai:

  1. Klaipėdoje visada apsistoju "Hostel Klaipeda". Nebrangu, švaru, šalia transportas ir parduotuvė. Labai fainas personalas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taip, tai variantas. Nepagalvojau, ateičiai reikia turėt omeny. Kainų lygis net kiek mažesnis nei Airbnb, tiesa, privatumo irgi mažiau, jeigu ne vienai nakčiai. Bet aišku, ko tikėtis.

      Panaikinti
    2. Man atrodo, yra pas juos ir mažesnis kambariukas. Be to, kartais nebūna daug gyventojų. Kaip porai naktų, tai idealu.

      Panaikinti