Pages

2017/04/24

LNDT spektaklis Yanos Ross "Trys seserys" pagal A. Čechovą

Fotografas Dmitrij Matvejev, nuotrauka parsisiųsta iš http://www.teatras.lt/lt/spektakliai/anton_cechov_trys_seserys/
 
Pagaliau nuėjau į Yanos Ross "Tris seseris". Tai buvo pirmas spektaklis po premjerinių, kai viskas dar su premjeriniu entuziazmu, bet režisierė nusilenkti nebeišeina. :) Jeigu trumpai, tai spektaklis man patiko.
 
Yanos Ross "Trys seserys" labai skiriasi nuo anksčiau matytų E. Nekrošiaus ir R. Tumino interpretacijų. Sąžiningiau būtų anonse rašyti, kad tai spektaklis pagal A. Čechovą arba jo pjesės motyvais (sceninės adaptacijos autoriai - Yana Ross ir Mindaugas Nastaravičius). Seserys, kurių vaidmenis kuria Rimantė Valiukaitė (Maša), Vitalija Mockevičiūtė (Olga) ir Monika Bičiūnaitė (Irina), prieš daugiau kaip trisdešimt metų tėvo sovietinės armijos karininko atvežtos iš Maskvos į Zoknius (kuo ne tuometinės sovietinės imperijos pakraštys, beveik kaip Čechovo laikais), kur dabar įsikūrusi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos ir tuo pačiu NATO bazė. Išvažiavimo iš Maskvos Irina tėvui, jau mirusiam, atleisti negali, bet į Maskvą seserys nebesiveržia. Kapstosi miestelyje ir savyje bei tarpusavio santykiuose, svajodamos apie ateitį. Viename straipsnyje teko skaityti režisierės mintį, kad svarbiausia spektaklio tema yra ne karas ir ne politiniai santykiai, o žmogus ir klausimas, kodėl mes niekaip negalime būti laimingi.

Buvo nuostabu scenoje matyti Vaivą Mainelytę, kuri sukūrė nedidelį vaidmenį.

Chuliganiška spektaklio koncepcija ir režisierės žaidimas be taisyklių man labai patiko. Įdomi scenografija - veiksmas vyksta didžiuliame angare, kuriame malasi daugiatautė kompanija ir kurio erdvę karts nuo karto perskrodžia naikintuvo garsas. Taigi Zokniai. Didžiulis ekranas, į kurį transliuojamas vaizdas iš kelių kamerų, įskaitant kamerą virš scenos, leidžia skirtingais rakursais matyti aktorių darbą. Puikios vaizdo projekcijos (vaizdo projekcijų autorius - Algirdas Gradauskas). Įspūdingi fejerverkai, girliandų jūra, spalvos ir šviesos - wow - atrodo, vis labiau scenografijos požiūriu asketiškame mūsų teatre būsiu pasiilgusi šou. Žiūrovus, įskaitant ir mane, sužavėjo sprendimas su pageidavimų koncertu. Tiesa, kai kurie elementai man nepatiko, butaforiniai papai, keiksmažodžiai, ano galo juokeliai kartais atrodė neskaniai kaip ne iš šito teatro, bet, pavyzdžiui, man dešinėje sėdėjusi garbaus amžiaus ponų pora kaifavo nuo kiekvieno tokio bajeriuko ir vienas kitam dar pakartodavo a girdėjai?. 

Fotografas Dmitrij Matvejev, nuotrauka parsisiųsta iš http://www.teatras.lt/lt/spektakliai/anton_cechov_trys_seserys/

O pabaiga ateina netikėta, kaip dažniausiai tai atsitinka ir gyvenime, ir vožteli. Emocijoje tai galima palyginti su rankinio stabdžio užtraukimu važiuojant. Tuomet buvau taip paveikta iš naujo ir iš naujo leidžiamo įrašo didžiajame ekrane, kad mielai grįžčiau vien tik prie  Miglės Polikevičiūtės - Agnieškos monologo teksto ir perklausyčiau ar perskaityčiau jį dar kartą. Buvo stipru, labai. Nu va, atskaitė pamokslą, - nepatenkintas, kad baigėsi šou, suburbėjo mano kaimynas iš dešinės, bet  susilaikiau nekumštelėjusi jam alkūne.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Copyright @ Dasein. Blog Design by KotrynaBassDesign