Kalėdų dieną pasižvalgiau nuo Ignalinos apžvalgos bokšto

2016/12/28

Kalėdų dieną verkiant norėjosi atitrūkti nuo stalo, bet tokiu šunišku oru kaip šiemet Ignalinoje visai nėra ką veikti. Prikalbinau šeimyną užlipti į Ignalinos apžvalgos bokštą. Vieną iš tų, kurie labiau užslaptinti ir dar sunkiau privažiuojami ir kurių pristatyta per visą Lietuvą. Kurį laiką, kol nebuvo nuorodų, žmonės ir žinodami kitą kartą jo nerasdavo, bet ne vienas Ignalinoje net nežinojo, kad toks bokštas egzistuoja.

Pusiaukelėj nuoširdžiai džiaugiausi, kad niekas mano entuziazmo neklausė ir nėjom pėsčiomis (ne tik su dviem mažais vaikais tai tikrai bloga mintis). Sekant nuorodomis, nuo Budrių gatvės iki bokšto kilometrą ar ilgiau į statų kalną teko važiuoti išmalta Bokšto (kito) gatve ir šunkeliu, kurie tą dieną buvo virtę grynu ledu. Tiesa, mūsų mašinos užkopė, bet tikrai negarantuoju, kad visiems taip pasiseks.


Kalnas vadinasi Vilkakalnis. Pačios Ignalinos nuo jo nesimato (bokšto iš Ignalinos taip pat ne, tie kiti du bokštai, kurie matosi, yra ne tie), bet atsiveria tikrai gražūs vaizdai į Šiekščio ežerą, kuris pagal rusų dačnikų tradiciją vis dar vadinamas Zelionoje, ups, Žaliuoju. Tikrąjį ežero pavadinimą sovietmečiu nelabai kas ir minėjo.

Akys krypsta į Vilkakalnio šlaite paliktus surūdijusius lyg ir keltuvų griaučius. Nežinau, ar jie susiję, bet šitame kalne nuo 1962 iki 1973 metų veikė medinis (50 metrų ilgio  - aukščiausias Baltijos šalyse) Ignalinos tramplinas. 1965-aisias jame įvyko pirmasis Lietuvos šuolių su slidėmis čempionatas. Šokinėjo tiesiai į ežerą. Laimei, anų laikų žiemos tokiam šokinėjimui buvo dėkingos. Vaikystėje gal ir esu mačiusi kažkokias tramplino liekanas, bet dabar nieko nebėra, tik proskyna.


Google maps prie Ignalinos (Vilkakalnio) apžvalgos bokšto rekomenduoja važiuoti ne Bokšto gatve, o link žiemos sporto centro ir iš ten, matyt, į kalną kopti pėsčiomis. Man tai nesinorėtų.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą