Téa Obreht "Tigro žmona". Kai magiškasis realizmas susitinka su Balkanais

2016/11/28

Atradau, kad "Baltos lankos" Téa Obreht "Tigro žmoną" išpardavinėja po 5 eurus, tai ir nežinau, ar dėl tokio nupiginimo liūdėti, ar džiaugtis.

"Tigro žmona" savo laiku sukėlė šiek kiek triukšmo literatūros pasaulyje. Autorė buvo jauniausia prestižinio Jungtinės Karalystės apdovanojimo "Orange Prize for Fiction" laureatė per visą premijos skyrimo istoriją. Pasitaikė kritikų, kurie tokiu komisijos sprendimu stebėjosi, kažkam gal romanas pasirodė neišbaigtas, bet kai magiškasis realizmas susitinka su Balkanais, sunku tikėtis konstruktyvaus dėstymo ir aiškaus happyendo, tuom jis ir žavingas.       
Mano senelio tigras gyvena ten, amžinos žiemos laukymėje. Medžioja elnius ir šernus, kaunasi su lokiais, varo į neviltį lūšis, gėrisi paukščių plunksnų spalvomis. Jis jau pamiršęs tvirtovę, sprogimų naktis, ilgą ir sekinančią kelionę iki kalno. Gyvas tigro atmintyje tik žmonos prisiminimas, visi kiti išblėsę. Kartais naktimis jis vaikšto ir šaukiasi jos, vėl ir vėl traukia sprangią gaidą. Tik silpno, vienišo jo balso niekas negirdi.
O prasideda viskas nuo zoologijos sodo palei tvirtovės sieną, kurį jauna gydytoja Natalija prisimena iš mažumės. Vaikystėje į jį vaikščiodavo su seneliu. Dabar Natalija sužino, kad senelis kažkur paslaptingai išvažiavo ir mirė nuošalaus miesto anapus sienos ligoninėje, ir stengiasi išsiaiškinti paslaptingas aplinkybes, ramiai, gal kiek liūdnai sluoksniuodama vieną karą su kitu, dabartį su prisiminimais ir legendas apie bemirtį su senelio vaikyste, kurios miškuose gyvena iš subombarduoto zoologijos sodo pabėgęs tigras. "Tigro žmoną" rašytoja dedikavo savo seneliui. 

Téa Obreht tikroji pavardė buvo Bajraktarević. Ji gimė 1985 metų rudenį Belgrade, Jugoslavijoje. Tėvo, Bosnijos musulmono, jos gyvenime nebuvo, bet buvo mama Maja ir seneliai iš jos pusės - vokiečių kilmės slovėnas katalikas Štefanas ir Bosnijos musulmonė Zahida. Kilus Balkanų karui, visa tai tapo svarbu. Šeima iš pradžių emigravo į Kiprą, paskui į Egiptą. 1997 metais seneliai grįžo į Belgradą, o Téa su mama persikėlė į JAV. Téa senelis prieš mirtį 2006 metais paprašė kūrinius pasirašyti jo pavarde Obreht. Vėliau ji pavardę pasikeitė ir oficialiai.
Norint pažinti mano senelį, būtina žinoti, kas telpa tarp dviejų pasakojimų: apie tigro žmoną ir apie bemirtį. Šiuodvi istorijos tarytum neregimos srovės srovena per visus kitus ji gyvenimo įvykius - kariuomenės laikotarpį, didžią meilę mano senelei, chirurgo ir tirono stažą universitete. Vienas pasakojimas, tas, kurį išgirdau po senelio mirties, byloja, kaip jis tapo vyru; kitas - kurį jis pats man paporino - apie jo vaikystę.
Pagal anotacijas romano veiksmas vyksta neįvardytoje šalyje, kurioje ką tik pasibaigė eilinis karas, bet upių uostas Saroboras labai panašus į Sarajevą, o Miestas - į rašytojos gimtąjį Belgradą. Vieną bjaurią kovo dieną, kai snigo visoje Europoje ir prie batų padų limpantis sniegas neleido ilgai bastytis po miestą, tekdavo karts nuo karto grįžti į Belgrado viešbutį pasidžiauti ant radiatoriaus batus. Laukdama, kol jie apdžius, ir tyrinėdama miesto žemėlapį netikėtai aptikau zoologijos sodą, kurio nebuvo mano kelionės planuose - palei tvirtovės sieną. Kai Belgrade nustojo snigti, nuėjau tenais pasimatyti su savo tigru.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą