Pages

2016/10/22

Vilniaus ruduo iš paukščio skrydžio

Labai norėjau pamatyti, kaip iš paukščio skrydžio Vilnius atrodo rudenį, todėl visą vasarą baltai pavydžiai akimis lydėdama balionus savo šių metų skrydį atidėliojau iki paskutiniosios. Deja, įsibėgėjęs ruduo skrydžiams jau nebuvo labai palankus. Buvau beveik praradusi viltį, kai spalio viduryje pirmadienį per pietus sulaukiau piloto Romano Mikelevičiaus skambučio - "šiandien?" "Skrendu!"

Laimei, spėjau sugrįžti namo įsmukti į džinsus ir pasiimti fotoaparatą. Jau buvome sulipę, kai vėjo gūsiai ėmė sukti balioną ir blaškyti krepšį guldydami nuo vieno šono ant kito."Ar taip ir turi būti?" - griūvant vieniems ant kitų neramiai klausinėjo pirmą kartą skrendantieji. Neramiai stebėjau mus laikančias virves ir vyrų kovą su nematomais gūsiais. Bet pakilome, o paskui mus ir dar trys ar keturi balionai. Deja, dėl vėjo krypties nepavyko pamatyti kitos senamiesčio pusės. Kaip ir skrendant pernai pirmą kartą, kilome nuo Barbakano, tik skridome ne link Fabijoniškių, kaip pernai, o virš Justiniškių ir Zujūnų, Riešės ir Vilnojos ežerų, palei Sudervę. Niekad nemaniau, kad Vilniaus šiaurės vakarų priemiesčiai slepia tokį grožį.


Dešinėje matyti Sudervės bažnyčios kupolas. Netrukus ir leidomės. Kol buvo supakuotas balionas ir ugnimi, žeme ir šampanu pakrikštyti visi pirmą kartą skridę mano skrydžio draugai, beveik sutemo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Copyright @ Dasein. Blog Design by KotrynaBassDesign