Pages

2016/05/12

Vladislavo Sirokomlės muziejus Bareikiškių dvarelyje prie Vilniaus

Pernai prieš Muziejų naktį Vladislavo Sirokomlės muziejus kvietė susitikti su poeto dvasia ar kažkas tokio. Suintrigavo, todėl muziejaus nepamiršau, nors dirbančiam žmogui aplankyti jį šioks toks iššūkis. Kad ir kone Vilniaus priemiestis, nes Bareikiškės vos už keliolikos kilometrų nuo miesto važiuojant senuoju keliu į Minską, bet darbo laikas (savaitgaliais nuo 11 iki 14 val.) skatina atsakingai planuotis ir ilgai neužsipusryčiauti.


Vladislavas Sirokomlė, lenkiškai rašęs Lietuvos poetas, dramaturgas ir publicistas iš neturtingų Gudijos bajorų giminės, kurio tikroji pavardė Kondratovičius, savo laiku buvo labai populiarus. Skaičiau, kad į Rasų kapines jį, mirusį vos 38-erių, lydėjo "visas Vilnius".

Pagal dabartinius standartus Bareikiškių dvarelis nedidelis, juo labiau kad apsuptas daug prašmatnesnių šiuolaikinių mūrų. Sirokomlė su šeima jame gyveno 1853-1861 metais, išsinuomojęs ūkį iš tokio Benedikto Tiškevičiaus. Bareikiškėse poetas sukūrė garsiausius savo kūrinius, tarp jų ir "Margirį". Namo pusė su buvusiu Sirokomlės kambariu aukštų ir rekonstrukcijoms neparankių pamatų dėka išliko tokia, kokia buvo poeto laikais, o kita vėliau buvo pailginta per vieną langą. Muziejuje yra kažkiek Sirokomlės ir / arba jo sūnaus daiktų, dar baldai iš anūkės buto Vilniuje, knygų, kūrybos įrašų. Labai jaukus sodas su vėjo varpeliais, sodo gilumoje suoliukai, lyg paruošti poezijos skaitymams, prie jų žaginys su šienu, bet pastarasis ne (visai) dekoracija, tiesiog nėra kur kitur dėti nupjautos žolės. Iš poeto kambario pusės sode likusi girnapusė, kuri tarnavo poetui kaip stalas, o priešais verandą nuo 1897 metų stovi juodo granito paminklas. Name kitoje pusėje įrengtos patalpos visokiems edukaciniams užsiėmimams, man lankantis veikė senų nespalvotų vestuvinių nuotraukų paroda. Verandoje kelios vietos mergaitės mokėsi groti. Apskritai Bareikiškių muziejus turi gerą aurą ir dar turi žmonių, kurie "serga" tuo, ką daro. Kaip vienintelė lankytoja tuo metu apskritai sulaukiau daug dėmesio, pasakojimų ir parodymų, už ką dar kartą nuoširdžiai ačiū.



Viename kambaryje prie stalo "susėdęs" būrys rimtų vyrų. Labai įdomus sprendimas, lyg ir užuomina į faktą, kad Bareikiškėse lankėsi Sirokomlės bičiuliai, tarp jų kompozitorius Stanislavas Moniuška, redaktorius ir leidėjas Adamas Honoris Kirkoras, archeologas Eustachijus Tiškevičius ir kiti. Viena kėdė tuščia - neva laukia dar vieno atvykstančio, nors iš tiesų tam vienam neužteko pinigų. Sirokomlei iš kairės "sėdi" Kirkoras, mano mylimų "Pasivaikščiojimų po Vilnių ir jo apylinkes", pirmojo turistinio vadovo po Vilnių, autorius, kurio teigiamai paveiktas Sirokomlė ir ėmęsis rašyti "Margirį". Ar poetas tikrai turėjo romaną su Kirkoro žmona ir tuom sukėlė apkalbų ir liežuvavimų beigi pasmerkimo bangą tarp "padorios" Vilniaus visuomenės dalies, kuri pagreitino džiova sirgusio poeto mirtį? Kita vertus, apie tokius melodramatiškus dalykus rimtuose straipsniuose kaip ir nepatogu rašyti, o gaila.

PS. Pakeliui į Bareikiškes verta užsukti į Paliepiukus, kur yra vienas iš trijų Lietuvoje Struvės geodezinio lanko taškų. Informacija apie patį muziejų (kartu ir Vilniaus rajono turizmo informacijos centras) - čia.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Copyright @ Dasein. Blog Design by KotrynaBassDesign