Kur mirė, buvo sudegintas ir palaidotas didysis kunigaikštis Algirdas

2016/02/16
Kažkaip prisinaršiau iki informacijos, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas palaidotas Turlojiškių pilkapiuose Širvintų rajone.

Algirdas mirė Maišiagaloje 1377 metais, likus dešimčiai metų iki jo sūnus Jogaila pakrikštijo Lietuvą. Neseniai archeologui Vykintui Vaitkevičiui pavyko patikslinti vietą, kurioje Algirdas buvo iškilmingai sudegintas pagal pagoniškus papročius. Daugiau galima čia pasiskaityti ir taip pat čia įdomus straipsnis iš Delfi.lt. XV amžiaus lenkų kronikininkas Jonas Dlugošas rašė, kad Gedimino sūnus Algirdas, Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karaliaus Vladislovo tėvas, pagoniškoj klaidatikystėje likimo užkluptas žuvo Kukovaičio miške, netoli Maišiagalos pilies ir gyvenvietės, buvo sudegintas kartu su puikiausiu žirgu, uždengtu perlais ir brangakmeniais atausta gūnia, apvilktas aukso apvadais žėrinčiu purpuriniu drabužiu, paauksuotu sidabro diržu perjuostu apsiaustu.

Tik neseniai paaiškėjo, kad tas Kukovaitis (Kukoveitis, Kukaveitis) yra maždaug dabartinio Gudulinės kaimo ribose, o paties Algirdo kapas turėtų būti Turlojiškių kaimo pilkapiuose miškelyje prie Variekos ežero. Algirdo negalėjo palaidoti Vilniuje kaip visų kitų kunigaikščių, nes kaip tik 1377 metų vasarį kryžiuočiai sudegino pusę miesto ir gegužę dar vyko Vilniaus atstatymo darbai. 

Vasario 16-oji šiaip jau nelabai tinkamas laikas  klampynei per rytų Lietuvos purvynus, bet ilgiau laukti neturėjau kantrybės, taip norėjau pamatyti aukščiau paminėtas vietas. Taigi Maišiagala, Gudulinė ir Turlojiškės. Paprašiau, kad dukra apsiautų "belekokius" batus, kurių būtų negaila, ir dar į bagažinę įsimetėme guminius, nes neįsivaizdavau, ką rasime vietoje.

Maišiagaloje mašiną palikome prie bažnyčios, o nuo kalno nusileidus iškart ir nuoroda. Ten pats miestelio pakraštys. Išraiškingas toks piliakalnis, prie tvenkinio, vasarą turbūt labai gražu. Paminklas Algirdui iš kitos pusės nei mediniai laiptai į viršų.


Kad kompozicija sudėliota iš lauko akmenų, žiūrėjau į visą šitą reikalą skeptiškai, bet... Visai nieko, gal taip ir turi atrodyti paminklas didžiam kariui?

Gudulinė yra netoli nuo Maišiagalos, prie pat kelio į Širvintas. Sako, kad Kukovaičio šventovė buvo laukuose ant kalvos, kur dabar styro trys didžiuliai bokštai su mobiliojo ryšio antenomis, bet kas pasakys, kurioje tiksliai vietoje buvo sukrautas tas didžiulis laužas, ant kurio su žirgais ir puošmenomis buvo deginamas paskutinis Lietuvos didysis kunigaikštis, išpažinęs senąjį Baltų tikėjimą? Tai tiesiog sustojome prie kelio ir apsižvalgėme aplinkui.



Kad tokios vietos Lietuvoje būtų pažymėtos, bent menkiausiu ženklu - naivu tikėtis.

O Turlojiškių pilkapiai buvo paslaptingiausias kelionės objektas - nes nerastas.  Pačias Turlojiškes duokDieve radom, nors į jas išvis jokios nuorodos nėra. Iš pradžių pravažiavome, teko grįžti, paskui navigacija užvedė į kažkokį šunkelį prie ištisai aptverto miško. Šunkelis tai šunkelis. Palikome mašiną prie kelio ir bridome pėsčiomis, kol atsirėmėme į tvorą.

Jeigu kas žinote, kokiais privačia valda ir piktais šunimis neužtūptais takais galima patekti prie Turlojiškių pilkapių (ir prie Variekos ežero), būčiau labai dėkinga už patarimus.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą