Pages

2016/01/21

Kauno devintas fortas

Vieną šaltą sausio šeštadienį sėdome su Rusne į mašiną ir tikslingai nuvažiavome į Kauno IX fortą. Mano mašina ne 4x4 ir todėl žiemą nemėgstu išsukti iš maždaug pravažiuojamų kelių. Vilnius-Kaunas - pats tas.

Dauguma draugų ir pažįstamų, kurių klausiau apie IX fortą, sakė, kad paskutinį kartą jame buvo "mokyklos laikais", nes "mokykla kolektyviškai vežė". Aš irgi buvau tarp aštuntos ir devintos klasių. Tik neseniai, važinėdama per atostogas link perkėlos, pradėjau svarstyti, kad gal reikėtų kada patikrinti, ar tebėra tas "fricas" (apsauginis ar kažkas panašaus), kurį vienintelį iš IX forto ir prisimenu. 


Apskritai muziejus man patiko. Tiksliau, dabar trys:  Okupacijų muziejus, Kauno tvirtovės IX forto muziejus ir IX forto gynybinė siena. Dukra sakė, kad jai irgi buvo įdomu. Daugelis lankytojų, beje, buvo gana jauno amžiaus ir ne su mokyklinėmis grupėmis. 

Okupacijų ekspozicijoje, kur nuožulniu stogu, buvo siaubingai šalta. Neįsivaizduoju, kaip dirba salės darbuotojos, kažkaip dirba... Pamiršau mašinoje pirštines ir apskritai grįždama į Vilnių sušilau tik palei Elektrėnus. Taip pat norėtųsi interaktyvumo, kūrybiško technologijų ar bent jau archyvinės video medžiagos panaudojimo. Skaičiau, kad interaktyvi ekspozicija įrengta IX forto puskaponieryje, bet į jį iš to šalčio nebevaliojome užsukti, ir be to, Pirmasis pasaulinis karas ir galingo sprogimo garsą išgirsti man nėra aktualiausias dalykas. Partizanų kovos, sovietinė okupacija, trėmimai, Katalikų bažnyčios kronika, Romas Kalanta, Sauso 13-oji - tai dalykai, kurie skauda ir apie kuriuos norisi kalbėti ir šaukti visomis formomis. 

Nepaisant šalčio ir tradiciškumo, nuotraukomis, dokumentais ir daiktais tai gausiausia ir įdomiausia iš mano matytų Lietuvos okupacijos ekspozicijų. Šiltesnėmis aplinkybėmis joje galėčiau praleisti valandas ir būtinai su gidu. Mes gido šiai ekspozicijai neužsakėme, bet negaliu nepaminėti draugiškos kainos - tik 2,80 Eur lietuvių, anglų, vokiečių arba rusų kalbomis!

Tiek pat kainuoja gidas į IX forto gynybinę sieną, į kurią be gido ir nepateksi.  

Gynybinė siena ir poternos (požeminiai praėjimai) lankytojams atsidarė visai neseniai ir buvo mano geidžiamiausias pamatyti dalykas. Svaigstu dėl visokių požemių. Tiesa, IX forte tai ne visai požemis, nes nė vienoje sienos atkarpoje nebuvome "po žeme" - tik kai kada "žemėje". Gidas kantriai atsakinėjo į mano gal kartais užknisančius klausimus ir ekskursijos pabaigoje paklausė, ar viskas aišku. Pamatėme: geriamo vandens šulinį, ginklų ir parako sandėlius, karininkų "kambarius", pabūklų stovėjimo aikšteles, pasaulinių karų metais naudotas dvi patrankas, rusų ir vokiečių ginkluotės ir t.t. Taip pat daug įvairių užkaborių (yra kitas žodis tam pavadinti, kurio neprisimenu), skirtų išsklaidyti (paprastais žodžiais tariant) sprogimo bangas. Ir tie ilgi žemi praėjimai (watch your head!).

Pagalvojau, kad mokinių ekskursijoms turėtų labai patikti.


Apskritai "IX fortas ir Pirmasis pasaulinis karas" man kiek teoriškai skamba, nors ir tikra. Gidas sakė, kad rusų 1903–1911 metais pastatytas moderniausias iš Kauno fortų tame kare nebuvo rimtai naudojamas ir praktiškai nenukentėjo.

Kaip žinia, 1924-1940 metais jame veikė Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas, o 1941–1944 metais mirties stovykla, kurioje buvo masiškai žudomi žydai iš Lietuvos ir kitų Europos šalių. Daug informacijos apie tai yra senojo Kauno tvirtovės IX forto muziejaus ekspozicijose. Ką reiškia senoji statyba - šiame muziejuje buvo visai pakenčiama temperatūra. 

Gidas rodė metalines duris, pro kurias 1943 metais pabėgo kaliniai-lavonų degintojai. Buvo taip, kad naciai, Rytų fronte patyrę pirmuosius pralaimėjimus, ėmė naikinti savo nusikaltimų pėdsakus. Kaip ir Paneriuose, lavonus atkasinėti ir deginti privalėjo kaliniai. IX forte tai prasidėjo 1943 metais. Bėgti kalinius skatino ne tik klaikus darbas, bet ir suvokimas, koks likimas laukia jų pačių. Pabėgti buvo rengiamasi ilgai. Norėdami patekti į pabėgimo tunelį forto sienoje, kaliniai geležinėse duryse išgręžė 314 skylučių, kurios padėjo išstumti dalį durų ir padaryti skylę. Vokiečiai buvo pernelyg užsiėmę deginimo priežiūra, todėl ne viską sužiūrėjo. 1943 metų gruodžio 25-osios naktį visi 64 lavonų degintojai iš IX forto pabėgo. Ryte pradėjus paiešką, 37 pabėgėliai buvo sugauti, 5 iš jų sušaudyti iš karto, kitiems tuo tarpu pavyko išsigelbėti.

Pirmąkart išgirdau, kad į Kauną buvo konvojuojami žydai iš Vakarų Europos. Viena ekspozicija skirta 878 Prancūzijos žydams, 1944 m. gegužės 15 d. iš Prancūzijos Drancy koncentracijos stovyklos išsiųstiems į Baltijos šalis, daugiausia IX fortą, čia ir sušaudytiems. Iš viso prancūziško konvojaus gyvi liko tik 73 žmonės. Kameroje, kur įrengta ekspozicija, ant sienos po stiklu išlikę jų įrašai. 1941 m. lapkritį IX forte buvo nužudyta apie 5000 žmonių iš Miuncheno, Berlyno, Frankfurto prie Maino, Breslau ir Vienos. Kitoje ekspozicijoje rodomi iš  Miuncheno archyvo gauti deportuotųjų  į Kauną sąrašai ir nuotraukų. 

Forte praleidome dvi su viršum valandas. Jei ne tas šaltis...

Nenuėjome prie monumento, kuris pastatytas buvusių žudynių vietoje. Kažkur ten kauniečiai su vaikais važinėjasi sau rogutėmis, gyvenimo pergalė prieš mirtį.


Šitas "fricas" prie įėjimo yra ne "fricas", o Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo prižiūrėtojas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Copyright @ Dasein. Blog Design by KotrynaBassDesign