Ekskursija į neišsipildžiusią Sapiegų svajonę Antakalnyje

2015/12/05
Vilniaus gidų iniciatyva suorganizuota ekskursija buvo vadinama nemokama, ta prasme nemokamai dirbo gidai, o dalyviai aukojo Išganytojo bažnyčios restauravimo darbams. Į kvietimą paskutinį lapkričio sekmadienį pasižvalgyti po Sapiegų rūmus, kurie nūnai labai populiarūs, sodą ir Išganytojo bažnyčią atsiliepė - neperdedu - minia, kuri šiaip taip tilpo intro žodžiui bažnyčios viduje. Gidai prisipažino, kad tiek mūsų nesitikėjo. Kiekvienam iš jų teko aiškiai per daug žmonių, kad būtų galima normaliai vaikščioti ir išgirsti dalykų, apie kuriuos nerašo Vikipedija, gal dėl to bent jau mūsų gidė buvo kiek atsaini informacijos požiūriu. Tada pagalvojau, kad, ko gero, tai bus paskutinis kartas, kai einu į masiškai "nemokamą" ekskursiją. Geroji pusė, kad eurais prisidėjau prie paveldo restauravimo ir bent akies krašteliu pežvelgiau į vietas, kur paprastai ekskursijų neveda.

Fantastiškas Išganytojo bažnyčios kupolas

Sapiegų šeimos vasaros rezidencija barokinių rūmų ansamblio pavidalu XVII a. pabaigoje turėjo atrodyti įspūdingai. Galingas, turtingas ir įtakingas Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Povilas Sapiega buvo laikomas nekarūnuotu Lietuvos valdovu ir neslėpė ambicijų Abiejų Tautų Respublikos valdovo soste pakeisti Joną Sobieskį, kurį visaip mėgdžiojo. Kultūrinės ambicijos buvo atitinkamos.

Rūmai, parkas ir bažnyčia sudarė "originalų ir vienintelį mišrios paskirties brandaus baroko stiliaus ansamblį Lietuvoje". Antakalnio ansamblio kūrimui Sapiega pasitelkė žymiausius tuo metu Lietuvoje dirbusius italų kilmės menininkus. Bet klestėjo visa tai žiauriai trumpai. Po 1700 m. pralaimėjimo prie Valkininkų Sapiegų galybė ir politinės ambicijos baigėsi, Antakalnio rūmai Sapiegų priešininkų buvo nusiaubti, vertybės sunaikintos. Po šimto metų rusų okupantai ansamblyje įkūrė ligoninę, po kurios liko daug mažų bjaurių namukų-fligeliukų apie Sapiegų parką. Kitos okupacijos laikais dar prisidėjo sovietinių pėstininkų karo mokykla. Vienu žodžiu, Sapiegų rūmai primena griuvėsius, jeigu žiūrėtum pesimistiškai, arba statybos  aikštelę (optimistiškai), bet kokiu atveju - tragiškai. Turint omeny kultūros biudžetus, rūmais gėrėsis mūsų anūkai. Gal.

Fasadas. Įėjimas apledėjusiomis lentomis

Galima tik įsivaizduoti...

Atkurti lipdinių motyvai (ir XIX a. vandentiekio bokštas už lango)

Sapiegų ansamblis kaip barokinis netaisyklingas, nes Sapiegos nusipirko ir rekonstravo jau anksčiau čia buvusius rūmus. Jų rūsiuose, kur leidomės pasišviesdami telefonais, išlikusi labai sena plytų degimo krosnis. Parką ir bažnyčią kadaise jungė vartai, dabar nebe, sugriauta ir užstatyta tais bjauriais ligoninės fligeliais. 


Pro parką prabėgome greitai. Žiemą neįspūdinga. Ar man tik pasirodė, ar mūsų minia grupė pakeliui dar padidėjo?

Ekskursijos pabaigoje grįžome į Išganytojo bažnyčią, kuri nors ir restauruotina, bet, palyginti su Sapiegų rezidencijos likučiais, visai geros būklės. Jonas Kazimieras Sapiega pakvietė į Vilnių Trinitorių ordino vienuolius ir 1694 m. savo rezidencijos teritorijoje pradėjo statyti vienuolyną, o 1696 m. buvo gautas Vilniaus vyskupo leidimas padėti kertinį akmenį vienuolyno bažnyčios statybai. Išganytojo bažnyčia savo puošnumu turėjo pralenkti visas kitas - ją suprojektuoti, pastatyti ir išdekoruoti buvo pavesta tuo metu Šv. Petro Povilo bažnyčioje dirbusiam Pjetro Perčiui. Į bažnyčią iš Ispanijos buvo atgabenta Jėzaus Nazariečio skulptūra, pagaminta Romoje pagal garsią Jėzaus Nazariečio skulptūrą, kurią iš maurų rankų kartu su belaisviais išpirko trinitoriai (dabar jos, žinoma, nėra). Bažnyčią vainikavo švinu apkaltas kupolas. Tai buvo pirmoji trinitorių bažnyčia LDK teritorijoje, ordino vienuoliai šioje vietoje pragyveno 170 metų. 2000-aisiais buvusiame Trinitorių vienuolyne įsikūrė Šv. Jono Teologo kongregacijos vienuoliai iš Prancūzijos ir buvo pradėti restauracijos darbai.

Gaila, kad pačioje bažnyčioje neužsibuvome - teko pasitenkinti tuo, kas išgirsta ir pamatyta intro žodyje. Mačiau ir išeidama (baigėme bene pirmieji) girdėjau, kad kitoms grupėms daugiau pasakojo ir prie bažnyčios, ir jos viduje. Tiesa, nusileidome į Išganytojo bažnyčios požemius. Leidomės ilgiau nei praleidome. Kas jų kriptose buvo laidojama - nežinia.

Advento kompozicija bažnyčios požemiuose

Visą informaciją apie Šv. Jono bendruomenės vykdomas veiklas, kurių yra daug ir įvairių, įskaitant studentų ir svečių namus, galima rasti svetainėje internete www.joanitai.org.

5 komentarai:

  1. Gerbiama Daiva, ačiū, kad parašėte apie mūsų surengtą akciją. Labai lauksime Jūsų rengiamų akcijų, ekskursijų ir kitų renginių, skirtų Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimui. Maloniai dalyvausime :)
    Linkėdama geriausios sėkmės,
    pagarbiai,
    viena iš organizatorių gidė Liuda Matonienė

    AtsakytiPanaikinti
  2. Jums ačiū, kad lankotės ir parašėte atsiliepimą. Ekskursijų ne, neorganizuosiu, geriausia, kai kiekvienas gerai daro savo darbą. Laikas ir pinigai taip pat šioks toks indėlis, už jį norisi kokybiškesnės informacijos. Ne komforto, masinėje akcijoje jo būti nė negali.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Ačiū labai kad dalyvavote mūsų organizuotoje labdaringoje akcijoje. Akcijos tikslas buvo žinia ir galimybė atkreipti dėmes į objektus. Visada galima sudalyvauti ekskursijoje, kurią organizuoja Kelionių laikas: grupės mažos ir kaina priimtina. O aukoti galima visada
    Gidė Danutė

    AtsakytiPanaikinti
  4. Į savo ekskursijas renku mažas grupeles, nes dirbti su didele grupe yra sunku ir nekokybiška. Kol kas dar Sapiegų rūmuose negidauju, bet galbūt įsidrąsinsiu. O tokie paramos renginiai visada sutraukia daug smalsuolių.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Iš tiesų norėsiu pakartoti ekskursiją mažoje grupėje, ypač jeigu į ją įeis ne tik rūmai, bet ir Išganytojo bažnyčia. Ačiū už rekomendacijas. Tikėtina, greitai bažnyčios būklėje bent kiek atsispindės ir šios akcijos indėlis.

    AtsakytiPanaikinti