Pages

2015/11/08

Vienišas Labūnavos buvusio dvaro bokštas

Birželį vykęs ir plačiai čia aprašytas Devynduonių lankymas turėjo tęsinį. Lapkričio pradžioje su drauge į jos Devynduonius sugrįžau atsivežti keturių kėdžių: jaučiu silpnybę jau truputį vintažiniams septintojo-aštuntojo dešimtmečio daiktams, kurių žmonės dar nevertina ir yra tiesiog išmetę per euroremontus ar supūdę soduose. Žinoma, mano "naujosioms" kėdėms reikia kapitalinės restauracijos, bet vis tiek džiaugiuosi, kad dovanų iš Devynduonių ir gerų rankų gavau būtent tokias, kokių ir norėjau.

Atgal į Vilnių su visomis keturiomis kėdėmis ant galinės sėdynės nutarėme grįžti pro Kėdainius ir Kauną. Reikalai reikalais, bet pakeliui tiesiog turėjome pamatyti Labūnavos bokštą, kurį vasarą kažkaip pražiopsojome. 


Žinojau, kad jis "ten kažkur", bet iš anksto į žemėlapius nepažiūrėjau, todėl nenuostabu, kad nuvairavau tiesiausiu, bet ne tuo keliu ir tik prieš įvažiuojant į autostradą įjungta navigacija pasakė, kad kitas posūkis į Labūnavą bus ties Babtais.
Keliolika kilometrų nuo autostrados iki Labūnavos mano draugei atrodė kaip tyrai be gyventojų (ir tikrai, prasilenkėme gal tik su pora mašinų ir traktoriumi), o man priminė erlas, kur tarp Salantų ir Mosėdžio, lyg važiuotum dideliu slėniu. Gigantiškos vėjo jėgainės - viena pastatyta, o antra tebestatoma - daro vietą dar slaptingesnę. 

Labūnavos buvusio dvaro bokštas matosi iš toli. Draugė sakė, kad jai panašu į Zapyškį - lygiai toks pats vienišas ir dar vienišesnis, beveik in the middle of nowhere, tarp arimų, kaip ne iš šio pasaulio. Nesu mačiusi atvaizdo, kaip dvaras atrodė geriausiais savo laikais. Pasak Kėdainių TIC informacijos, Labūnavos dvaras žinomas nuo XVI amžiaus. Dvarvietė XIX amžiuje priklausė dvarininkams Zabieloms, kurie pastatė puošnius rūmus, užveisė parką ir sodą. Rūmai neišlikę. Nuo seniausių laikų Labūnavos dvaro teritorijoje buvo išlikę bokštai su storomis 1 m storio sienomis ir 6 m aukščio mūro sienomis.

Bokštai ta prasme daugiskaita? Ar jų yra daugiau nei vienas?


Šitame bokšte pokario metais gyveno dvi šeimos, pas kurias 1946 metais švęsti Kalėdų grįžo Lietuvos partizanai. Bokštą apsupę rusų kareiviai laisvės gynėjų nesugebėjo paimti gyvų ir antrą Kalėdų dieną bokštą padegė. Sudegė visi jame buvę partizanai ir gyventojai. Žuvusiųjų vardai iškalti lentoje ant bokšto sienos. Tarp jų, spėju, trijų mergaičių vardai vienodomis pavardėmis - sesutės? Informacijos mažoka ir net normalios nuorodos prie kelio nėra, kita vertus, palyginti su kitais vasarą aplankytais Kėdainių rajono dvarais šitas dar visai ok, nors tiek jo ir tėra.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Copyright @ Dasein. Blog Design by KotrynaBassDesign