Pages

2015/10/05

#Gamtoslobiai

"Tai - trasa be akivaizdžių nuorodų, rodyklių ar kitų aiškių infrastruktūros žymių, kur orientuojamasi pagal gamtos ženklus – medžius, augalus, jų formas, pasaulio kryptis ir pan." - citata iš Verkių gamtos lobių trasos kūrėjų puslapio Gamtoje.org. Tikrai dėmesio verta nauja vieta tiems, kam nesvetimi lėto gyvenimo malonumai.


Diena draugės gimtadienui nusisekė kaip reta spaliui, į Verkius sutraukusi daug žmonių, todėl trasai reikalingo krepšelio Vandens malūno restorane teko palaukti. Sakė, kad turi daug, bet duos tik už pusvalandžio, nes ką tik išėjo kiti žmonės ir jeigu juos pasivysime, tai mums pačioms bus neįdomu. Šiaip protingas sprendimas. Mums begeriant kavą atėjo ir trečia ieškotojų grupė. Šieji vėliau po mišką vaikščiojo daug tikslingiau ir ties paskutiniu lobiu mus pasivijo. Dar reikia turėti 10 eurų. Nors trasa nemokama, tačiau už krepšelį imamas užstatas.
Pati sunkiausia buvo pirmoji užduotis - kol įgudau labai atidžiai skaityti sąlygas, be to, karpotojo ožekšnio taip ir neradome, nuskynė, matyt, kas nors jo uogeles, o krepšyje tebuvo vienas kankorėžis. Kaip triskart pamatuoti Verkės vandens greitį vienu kankorėžiu, jeigu jau po pirmo karto srovė nunešė jį į kitą krantą ir priplakė tarp gluosnių šaknų? Vienai iš mūsų teko šokti per upelį. Šlapi kankorėžiai skęsta ir slenka dugnu ilgas dešimtis sekundžių, kur kas lėčiau nei teka Verkė, bet mes stengėmės.

Raudonos uogos prie vandens kėlimo stoties, bet ne ten, kur turėjo būti, ir, matyt, ne tos

Užtat sužinojome, kaip atrodo sachalininė reinutrė - nors lobio rasti ji pernelyg ir nepadeda.

Be jokių paveikslėlių atpažinau apynį ir šikšnosparnių inkilus palei šlaitą.

Tas daugiau kaip prieš trisdešimt metų įvykęs gamtos kataklizmas turbūt buvo šlaito nuošliauža?

Šiaip vengiu vabalų, bet blakės kareivėliai visai mieli, tiksliau - mielos.

Dvaro parke radome Joninių vainiką. Nieko bendra su lobiais, bet vis tiek #smagu.

Gal net išmokau atskirti pilkąjį riešutmedį nuo uosio. Nors nesu tuo tikra.

Skroblas gražus, uosis dar išlakesnis, bet gražiausio parko medžio titulas atitenka veimutinei pušiai. Kad bent vienas jos kankorėžis mėtytųsi ant žemės.

Ketvirtą lobį radome visai atsitiktinai. Kortelėje jis praleistas pro akis, bet, matyt, todėl klaidos ir netaiso, kad visi atsitiktinai ir nesunkiai randa.

Medžio aukštis, formulėje išreikštas metrais per sekundę, palieka neatskleistų paslapčių.

Lengviausia medžio aukštį pamatuoti "per klyną" - eini nuo medžio tol, kol pasilenkus per klyną matysis viršūnė, o tada išmatuoji atstumą.

PS nei lobių nuotraukų, nei nuorodų čia nėra.

"O jei dar įspūdžių tau negana, pežvelk į žaibo trenktą pušį šalimais bei leiskis darkart prie upelio". Nusileidome 





Nors nurodomas trasos įveikimo laikas dvi valandos, mes, sąžiningai atlikdamos visas užduotis ir žingsniuodamos malonumui, o ne sportui, sugaišome visas tris. Trasa maloni ir nesunki, pasiklysti jokių galimybių, užduotys ir sąlygos subalansuotos suaugusiesiems. Kitais metais planuojame pasirengti ir pasivaikščioti Plokštinės gamtos lobių trasoje, kur bus rimčiau ką veikti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Copyright @ Dasein. Blog Design by KotrynaBassDesign