Struvės geodezinis lankas

2015/08/24
Savaitgalį turėjome reikalų miesto pakraščiuose, todėl tuo pačiu važiavimu nutarėme pasižvalgyti ir apie UNESCO saugomus Struvės geodezinio lanko punktus, kurie XIX amžiuje "dalyvavo" trianguliacijos grandinėje, skirtoje ištirti ir nustatyti Žemės formą ir didumą. 


Pagal astronomo Friedricho Georgo Wilhelmo von Struvės metodiką tiksliausiai išmatuotas 2 820 kilometrų ilgio dienovidinio lankas susidėjo iš 265 pagrindinių matavimo taškų per dešimt dabartinių valstybių įskaitant Lietuvą - nuo Hammerfesto Šiaurės Norvegijoje iki Stara Nekrasivkos Ukrainoje.

Kas yra trianguliacija ir kaip trikampių grandinėmis galima rasti geodezinių punktų padėtį, tai tiek to. Svarbiausia, kad netaisyklingos Žemės dienovidinio lankas išėjo visai dailus ir kad Lietuvoje yra trys iš 34 lanko punktų, 2005 metais įtrauktų tarp UNESCO pasaulio paveldo objektų - vienas Rokiškio rajone ir du, Paliepiukuose bei Meškonyse, prie Vilniaus.

Kaip po ilgos įžangos rezultatas visai neypatingas. Pirmiausia su Google Maps pagalba pasiekėme Paliepiukus (UNESCO sąrašuose taškas figūruoja senoviniu Beresnaki vardu): Minsko plentu važiavome iki posūkio į Rudaminą, kitoje tilto pusėje pasukome Rukainių pusėn iki rodyklės į Struvės geodezinį punktą. Asfaltas greitai baigėsi, bet kelias pakenčiamas ir nuorodų pakako.

Ką galiu pasakyti - yra informacinė lenta ir UNESCO obeliskas, o visa kita yra kaip yra. 


Čia http://struvearc.wikidot.com/lithuania galima pamatyti, kaip taškai atrodė šviežiai įrengti. Nuostabu, kaip greitai Lietuvoje suveši kerpės ir visoks varputys. 

Tuo pačiu užsimojimu aplankėm ir Meškonių (Meschkanzi pagal UNESCO) tašką už poros kilometrų nuo Molėtų plento. Mašiną palikau prie kelio praplatinimo. Laukų keliukas kad ir pavažinėtas iki pat taško ir aplink jį, bet nekoks, kvapi piktžolė išvešėjusi sulig UNESCO obelisku, o modernų metalinį ženklą iš pradžių palaikiau aprūdijusiu kanalizacijos dangčiu. Tik tiek. Bet nuo kalno atsiveriantis vaizdas mielas akiai.




Apibendrinant, dėl bendro išprusimo ir vardan UNESCO nors vieną kartą nuvažiuoti verta. Jeigu kas organizuotų pažintines ekskursijas, kur ne tik parodytų taškus, bet ir suprantama kalba papasakotų apie matavimus, principus, pagal kuriuos Struvė ar jo pirmtakai rinko vietas geodezinio lanko taškams, kitus Lietuvos teritorijoje buvusius punktus, kurie neišlikę ir nepažymėti ir kiek jų buvo iš viso (vienur rašo, kad keturiolika, kitur aštuoniolika), tikrai mielai dalyvaučiau. Bet yra kaip yra. Internetuose galima pasižiūrėti, kaip Struvės lanko matavimo taškai įrengti ir prižiūrimi kitose šalyse, kur ne dzin.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą