Pages

2015/08/19

Marių kelionė į Mingę ir Ventės ragą

Tai buvo nebe pirma mūsų kelionė laivu "Austėja". Prieš šešerius metus plaukėme į Mingę pakeliui apsilankant Uostadvario švyturyje ir vandens kėlimo stotyje. Įspūdžiai buvo kuo geriausi, įskaitant nerealią kapitono žuvienę Mingėje, todėl iš dyko buvimo Juodkrantėje nutarėme plaukimą pakartoti, tik pasirinkome kitą maršrutą per Mingę į Ventės ragą.

Į Nidą iš Juodkrantės nuvažiavome autobusu, ne tik dėl parkingo Nidoje ypatumų, bet ir tiesiog nes dar nenorėjau plėšyti voratinklių, kurie mano mašiną sujungė su kaimyniniu golfuku. Devintą ryto pasidalijau savo pusryčiais su įžūliais Nidos žvirbliais ir pusę dešimtos jau buvome prie "Austėjos".



Išplaukėme su dviem kapitonais - prie "Austėjos" šeimininko kapitono Romo Šležo prisijungė kurėno kapitonas Aurelijus Armonavičius, kuris vedė ekskursiją. Per pusantros valandos nuo Nidos iki Mingės prisigaudžiau kažkiek informacijos apie mariose ir krantuose matomus vaizdus. Kad, pavyzdžiui, Sklandytojų kopa yra antra pagal dydį slenkanti kopa Europoje, o Sklandytojų todėl, kad prieškariu čia veikė Nidos sklandymo mokykla. O Bulvikio ragas, į kurį žiūrėjau pusę plaukimo laiko (kitą pusę į Mirusias kopas), yra plačiausia Neringos vieta.

Mūsų Nida, pasirodo, jau trečioji. Pirmoji buvo kažkur ties Grobšto ragu, antroji ties Parnidžio kopa, abi pirmosios užpustytos. Trečiąją Nidą nuo užpustymo išgelbėjo kopų apželdinimo pradininkas Gotlybas Dovydas Kuvertas ir jo sūnus Georgas Dovydas Kuvertas. Kaži kurio iš vienodus inicialus turėjusių vyrų vardu pavadinta G.D. Kuverto gatvė Nidoje? XIX amžiaus pradžioje Nidos pašto stoties prižiūrėtojas Gotlybas Dovydas Kuvertas pradėjo tvirtinti ir apsodinti slenkančias kopas, jam padėjo ir darbus tęsė sūnus. Abu palaidoti tose pačiose Nidos kopų apželdintojų senosiose kapinėse. Reikės kada aplankyti.

O šito ženklo vardas - Pilypas. Prie jo išsiskiria marių keliai. 


Prie paties Ventės rago laivai priplaukti negali, jį 300 metrų atstumu supa akmenys. Kadų kadaise keturioliktame amžiuje čia buvo pastatyta kryžiuočių Vindenburgo pilis ir bažnyčia, kurias vėliau sugriovė marios. Vėliau buvo pastatyta mūrinė Ventės bažnyčia, bet 1700 metais ir ji sugriuvo. Seniausias (1863 m.) iš septynių Lietuvos švyturių irgi stovi Ventės rage. Jis vienas iš trijų marių švyturių kartu su Uostadvario ir Pervalkos. Pastarasis pastatytas pačiose mariose ant dirbtinės salos, Uostadvario - tolokai Nemuno deltoje, nors kažkada marios prasidėdavo ties juo. Bet Nemunas sunkiai dirba nešdamas vandenis ir nešmenis ir mažindamas marias. Jeigu teisingai užsirašiau, tai pavasarį Nemunas atneša 9000 kubinių metrų vandens per sekundę, o marios pavasarį užšalusios, vanduo neturi kur dėtis ir sukelia garsiuosius kelio Šilutė-Rusnė potvynius. Kažkaip niekad iki šiol nesusimąstydavau apie potvynių kilmę.

Dunojaus delta Rumunijoje yra mano didžiųjų svajonių sąraše, o Lietuvoje deltą turi tik Nemunas, su 13 įvairių upelių kaip gatvių. Vienoje iš deltos sankryžų pasukome į Miniją.



Mingėje iš laivo perlipome į du autobusus, mažesnis iš kurių buvo skirtas vokiečių grupei, o didesnis lietuviams ir vienai rusų šeimai. Į Ventės ragą lydėjo kapitonas Aurelijus, o kapitonas Romas liko Mingėje rūpintis žuvienės virimu. Ventės rage esu buvusi prieš 10 metų, vaizdas tada buvo pilkesnis. Mus pasitiko Ventės rago ornitologinės stoties vadovas Vytautas Jusys, nerealaus įdomumo ir pozityvumo žmogus, kurio pasakojimo nei pakartosiu, nei to reikia. Svarbiausia, kad Lietuvoje yra viena iš seniausių ornitologinių stočių pasaulyje, joje stovi didžiausia pasaulyje paukščių gaudyklė, pagaunanti ne tik paukščius, bet ir daug šikšnosparnių, drugelių ir visokių žinduolių, įskaitant aštrius ežiukus, kuriuos lengviausia ištraukti su kepure.

O Juodkrantėje yra paukščių žiedavimo stotis, ir aš apie tai sužinojau tik dabar - visiškas facepalm. 

 Užėjome į mažesnės gaudyklės vidų, matėme, kaip žieduojami paukščiai, kuriuos prieš paleidžiant leido palaikyti - o kaip atsargiai ir koookiomis didelėmis akimis tai darė vaikai - ir paglostyti. Glosčiau piktą genį, kol jis "atkalinėjo" pono Vytauto rankas.



Po to bendrakeleiviai stojo į eilę pirkti knygų apie paukščius ir laukti autografų. Kadangi viskam buvo likę tik apie keturiasdešimt minučių, mes greitai nusipirkome tokį kaip ir paukščių horoskopą pagal Vytautą Jusį (kiekvienai mėnesio dienai skirta po du paukščius, išskyrus maniškę, kuriai atstovauja tik vienas didysis baltasis garnys), spėjome užlipti į Ventės rago švyturį, apžiūrėti naują muziejų, kuris šiaip įdomus, tik negalėjau prisiversti apžiūrinėti paukščių iškamšų, ir paskutinėmis minutėmis dar pasifotografavome ant molo.



Sugrįžusius į Mingę mus pasitiko kapitonas Romas su samčiu ir prijuoste. Pats pilstė žuvienę. Nors vaikai bandė raukytis, nes juk tikros marių žuvys tai ne kietas jų akimis žiūrint fastfoodas, mes visi suaugusieji svaigome iš kulinarinio malonumo. Tai buvo "duonos" dalis, o "žaidimų" daliai atstovavo kapitono performansas "Stinta pukis" stintų gaudymo tema.

Ar žinojote, kad originalaus tinklo stintai gaudyti akutės yra 18mm x 18mm dydžio?



 Prieš ilgą ir mieguistą kelią mariomis atgal į Nidą dar laukė paukščių ir vandens lelijų požiūriu be galo įdomi deltos vieta, kurios pavadinimo neprisimenu, bet kad matytumėte, kiek ten gulbių, garnių, lelijų, net mano mylimų karmoranų ir visokio kitokio grožio.



 Nidoje kapitonas asmeniškai atsisveikino su kiekvienu keleiviu. Dukra pasakė, kad tikisi kada nors su "Austėja" plaukti trečią kartą, o kapitonas pavadino mus gražuolėmis. Smagu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Copyright @ Dasein. Blog Design by KotrynaBassDesign