Paskutiniai pavasario kilometrai

2015/06/01
Paskutinis pavasario žygis buvo aplink Balžio, Juodžio ir Tapelių ežerus. Kai žinau, kad vadovas ir grupė neišvengiamai nuves teisinga kryptimi, ponia orientacija visai aptingsta. Vadovui Mariui prisipažinau, kad dar važiuodama į susirinkimo vietą nuklydau ir apvažiavau vingį Karačiūnų gatve, kol susipratau, kad tokiu tragišku keliu jokie miesto autobusai, įskaitant 39, kurio stotelėje rinkomės, važiuoti negali.

Aštuoni kilometrai aplink tris ežerus, pradedant nuo Baldžio stotelės (su raide d, kažkodėl), buvo lengvi ir ok net fiziškai nepasiruošusiems. Priėjus prie ežero sukti į kairę, pereiti įdomiu tokiu tiltu, paskui - nepastebimai, beveik nefotografuojant, gerame pašnekesy pralėkusių dviejų valandų maršrutas, kurį baigę grįžome į tą pačią vietą kitu Balžio krantu. Pirmą kartą šiemet girdėjau gegutę (jei pinigai ne kišenėje, o žydroj tašytėj per petį - užsiskaito?). 

Žygis prasideda nuo įdomaus tokio tilto

Vadovas perkelia grupės damas per tilto likučius (už nuotrauką ačiū Daliai Šakenytei)

Autoportretas belaukiant, kol visi persikels per tiltelį
Poliai vandeny iš visų ežero pusių. Tai kiek tų lieptų būta apie šituos ežerus?
Tiltas Nr. 2
Kai paskaitau, kokio sudėtingumo ir ilgio atstumus nužygiuoja žygeivis Paulius Juzėnas, tai susinepatoginu, kad mūsasis buvo tik lengvas pasivaikščiojimas, bet na ir tebūnie. Vasara prasideda! 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą