Pages

2015/06/22

Maršrutka turas į Batumį

"Kelias į Batumį ilgas, išvažiuoti reikėjo aštuntą ryto", - pusryčiaujant įspėjo šeimininkas, nepamiršęs pasidomėti, ar gerai išsimiegojau. O taip, ačiū, miegojau kuo puikiausiai - pusę vienuoliktos ryto darausi dar vieną puodelį tirpios kavos ir pagaliau rimtai svarstome, ką čia nuveikti antrą dieną Gruzijoje. Nutarta - Batumis. Už penkiolikos minučių mes jau susiruošusios, šeimininkas iškviečia taksistą ("tie gatvėje užsieniečius dažnai apgauna, kaip ir visur"), kuris mersedesu už 5 larius nuveža mus Kutaisio autobusų stotin prie "McDonald's" ir šeimininko rūpesčiu įvertina išsirikiavusių daugybės maršrutkų į Batumį patikimumą. Įsodina. Aukščiausio lygio servisas.

Batumį pasiekėme per standartines pustrečios valandos, per kurias mūsų mėlyna maršrutka įveikė 140 kilometrų šiaip jau vienu iš didesnių vakarų Gruzijos kelių. Nepasakyčiau, kad kelionė pirmyn buvo ypatingai išskirtinė. Sėdėjau toli ir mačiau ne tiek daug, o Gruzijoje sveika nematyti, kaip važiuoji. Viena kita ožka ar kiaulė, karvės, šiaip atsargiai žoliaujančios pakelėje arba atrajojančios sau ramiai vidury kelio. Tik viena, kažkokia išsiblaškiusi, taip staigiai puolė po maršrutkos ratais, kad vairuotojui teko aukoti keliautojų šonus ir sėdynių detales. "Shit", - pasigirdo iš priekio. Pakeliui kaimuose žmonės kelia ranką, įlipa ir išlipa, palikdami savo larius vairuotojui. Kažin ar kuris beprisimena, kaip atrodo tarpmiestinio susisiekimo bilietas? Sako, kad kelias iš Kutaisio į Batumį anksčiau buvo ilgesnis ir bjauresnis, dabar jį patrumpino modernus puskilometrinis tunelis.

Batumyje praleidome keletą valandų. Patiko. Nors birželio viduryje, matyt, dar ne sezonas - žmonių mažai, pliažas pustuštis, dar ir lietūs kasdien, dėl kurių, užuot keliavę į Batumį, kai kurie lietuviai iš oro uosto traukė į rytus. Bet miestas jaukus, sutvarkytas, su gražia promenada (leidžiu sau ją įžūliai palyginti su Nicos), parku ir naujomis statybomis. Kitoje Juodosios jūros pusėje esantys Bulgarijos kurortai man patiko daug mažiau.


Kai vakare su dukra jau susiruošėme namo į Kutaisį, maršrutkų stovėjimo taške buvo daugybė vežančiųjų į visokius kaimus ir nė vienos mums reikalinga kryptimi! Neprašytą pagalbą tuoj pat "pasiūlė" toks labai jau nepatikimai atrodantis gruzinas ir nuvedė prie geltono autobusiuko su padangų kroviniu ant stogo ir dar labiau kriminalinio veido vairuotoju.

"Jis važiuoja į Tbilisį", - patikino.

"Bet mums reikia į Kutaisį!"

"Tai tas pats, visi autobusai į Tbilisį važiuoja pro Kutaisį."

"Bet iš kur man žinoti, ar jis tikrai važiuoja į Tbilisį - parašyta taigi tik gruziniškai!"

"Ei tu (kreipiasi į vairuotoją), sakiau, užsirašyk ir angliškai arba rusiškai - žmonės juk nesupranta!"

Netrukus įkalbinėjo jau keturiese ar penkiese. Kas baisiausia, visi jie ruošėsi važiuoti ta pačia geltonąja maršrutka su padangų kroviniu ant stogo. Daugiau keleivių nėra. Iki išvažiavimo nutarėme palaukti lauke - gal netyčia atsiras "mažiau kriminalinis" transportas. Veltui. O mūsų abiejų nuojauta tuo tarpu rėkte rėkia - ne! Teko jai nusileisti.  

Už pusvalandžio grįžus į stotį rasta maršrutka buvo ir su anglišku užrašu "Tbilisi", ir pusamžis vairuotojas atrodė vertas pasitikėjimo, be to, buvo per vėlu gąsdintis. Ok - nutarėme, patogiai įsitaisėme, mandagiai atsisakiusios pasiūlymo sėsti garbiame priekyje prie vairuotojo, ir sumokėjome po 10 larių už įspūdingą kelionę namo. Apie kurią žmonės ir sako - geriau nematyti. Užsimerkti, ir - uch - tegul sau lekia su cigarete rankoje, pypsėdamas ir dvigubai viršydamas greitį priešpriešine eismo juosta. Daugiau mažiau sėkmingai prasilenkdamas su turkiškomis furomis, jau nekalbant apie visokią smulkmę, kuri draugiškai pasitraukia į šalikelę...

Grįžus į Kutaisį prasidėjo baisinga liūtis, bet prie "McDonald's" stovėjęs taksistas nepasinaudojo proga pasipinigauti ir sąžiningai paėmė tuos pačius 5 larius už kelionę į viešbutį, kurio tarpduryje jau laukė šeimininkas su gera žinia, kad viešbutyje apsistojo dar du lietuviai. Kokia sėkmė - kitą dieną jie irgi nori keliauti į kanjonus.

Apie visų savo fobijų nugalėjimus Gruzijos kanjonuose bus paskutinis "gruziniškas" postas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Copyright @ Dasein. Blog Design by KotrynaBassDesign