Šulco vartai (rudenį)

2015/05/06
Gegužės 9-ąją VU Botanikos sodo Vingio skyriuje pagaliau įvyks mano nekantriai laukta - ir jau sykį dėl užsispyrusio nežydėjimo nukelta - tulpių diena, kuriai ruošdamasi atkeliu dar senajam blogui rašytą istoriją apie tą patį Vingį, tik rudeninį ir iš kitos tvoros pusės.
Botanikos sodas Vingio parke jau miega žiemos miegu, todėl pabėgti nuo asfaltuotų takų dabar geriausia paneriu. Prieš savaitę dalyvavau Vilniaus keliautojų klubo pėsčiųjų žygyje "po mažiau žinomas Vingio parko vietas", bet žygis yra žygis, 54 žmonėms siauru taku lėkti reikia greitai ir dar saugotis, kad ant kojų neužliptų skubantieji iš paskos, taigi būtinai reikėjo grįžti ir "pagal senas istorijas" pasivaikščioti pačiai vienai.

Parke aš vienintelė nebėgioju, neriedu ar bent jau nevedžioju šuniuko. Elegantiškai viena ranka įsikibdama šakų ir tvoros vielų, o kita spausdama fotoaparatą, pirmuoju sniegu stačiu šlaitu atsargiai nučiuožiu upės link. Sunku patikėti, kad tai Vilniaus centras - tyla, nė gyvos dvasios, tik garsiai nardo antys ir beveik girdėti, kaip teka Neris.

Kažkada ant šio kalno stovėjo jėzuitų dvaras. "Kai jėzuitų jau nebuvo, šis pastatas tapo Vilniaus vyskupo, kunigaikščio Masalskio nuosavybe; po jos perėjo žinion miesto vyresnybės, iš kurio už 12 tūkstančių sidabro rublių jį nusipirko tuometinis Vilniaus karinis gubernatorius generolas grafas Beningsenas ir iš tylaus vienuolių prieglobsčio pavertė gražiais, skoningais, šiuolaikiškais rūmais. Juose mėgo pabūti imperatorius Aleksandras I, kai prieš pat prancūzų antpuolį, 1812 m., svečiavosi Vilniuje. Rengiant jo garbei puotą, paaiškėjo, kad rūmuose netilps svečiai, todėl, Vilniaus Universiteto architektūros profesoriui Šulcui vadovaujant, parke ant lengvų kolonų iškilo daili pavėsinė. Po linksmybių ir šokių pabaigos iliuminacijos apšviesti joje turėjo vakarieniauti monarchas kartu su damomis ir aukščiausiais valstybės veikėjais; viskas buvo padaryta ir kruopščiai parengta, bet, likus, porai valandų iki puotos pradžios, architektui netiksliai apskaičiavus ar dėl skubos nepastebėjus darbo broko, ūmai su baisiu trenksmu nuvirto visas pavėsinės stogas, ir jo nuolaužos sukrito ant parketo. Pasibaisėjęs architektas Šulcas tučtuojau dingo", - 1859 metais knygoje "Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes" rašė Adomas Honoris Kirkoras (lietuviškai ši žiauriai įdomi knyga buvo išleista tik 1991 metais, studijų metais pirkau "Litteros" knygyne).
Architektas Mykolas Angelas Šulcas buvo profesoriaus Lauryno Gucevičiaus mokinys, filosofijos daktaras, Architektūros katedros vedėjas. 1812 metų birželį, artėjant Napoleono kariuomenei, prieš pat imperatoriaus apsilankymą sugriuvusi pavėsinė galėjo būti suprasta kaip pasikėsinimas. Galbūt to išsigandęs, o gal ir iš didelės gėdos Šulcas, pasak legendų, išėjo pro vartelius, kurie nuo tada vadinami jo vardu, puolė tiesiai į Nerį ir nusiskandino.
Pasak Kirkoro, Šulco kūnas buvo užtiktas Neryje trys mylios nuo miesto, o tuo metu buvo surinkti buvusios pavėsinės stogo griuvėsiai, nuvalytas parketas ir puota vyko toliau. Jai baigiantis, buvo gauta depeša, kad prancūzai persikėlė per Nemuną.

Šulco vartai nuo Neries, nežinodamas šimtą kartų praeisi pro šalį. Befotografuojant šito šuniuko šeimininkas praeidamas paklausė: "Ką tokio gražaus radote?"

Turint laiko, pakrante verta apeiti visą Vingio parką iki pat tos vietos, kur stovėjo geležinkelio tiltas per Nerį. Čia atsiveria man bene gražiausi pakrantės vaizdai Vilniuje į Karoliniškių kraštovaizdžio draustinį ir Karoliniškių mišką.  
 
Senoji mūrinė jėzuitų rezidencijos tvora paupyje


Kirkoras rašė, kad kažkur anoje Neries pusėje, einant nuo Žvėryno link Pilaitės, buvo toksai vienų vienas stebėjimo taškas (kurį reikėjo mokėti rasti), nuo kurio atsiverdavo pasakiškai žavi ir plati apylinkė, kur "pro tankius miško medžius mėlynuoja Neries vandenys, kitapus jos miškas, regis, susilieja su horizontu, dešinėje, tarp miško ir nuogų kalnų, stūkso niūrūs Vingio griuvėsiai, kairėje bažnyčių bokštai ir miesto namai susilieja į nuostabią įvairialypę visumą..."

***
O čia labai vaizdus botanikos sodo Vingyje planas, kuris pravers šeštadienį ir kuriame 4 numeriu pažymėti Šulco vartai; šaltinis: http://www.botanikos-sodas.vu.lt/lt/lankymas/sodas-vingyje/sodo-planas-vingio-parke



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą